Nuo 2030 m. Europos Sąjungoje parduodami nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turi išskirti 40 proc. mažiau anglies dvideginio, o elektrinių automobilių dalis pardavimuose sudaryti bent 35 proc., įsitikinę europarlamentarai.
Europos Sąjungoje lengvieji automobiliai ir furgonai išskiria apie 15 proc. viso anglies dvideginio, o tai skatina klimato kaitą. Transporto sektorius – vienintelis, kuriame „šiltnamio“ dujų išskiriama daugiau nei 1990 m. ES siekia iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m.
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė automobilių taršą ribojančių taisyklių pataisoms, kurios įpareigotų iki 2030 m. naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išskiriamo anglies dvideginio kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 2021 m. lygiu. Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį siūlė įteisinti Europos Komisija. Gamintojai, kurių naujų automobilių vidutinė tarša viršytų numatytą ribą, turėtų mokėti baudą į ES biudžetą, o šios lėšos būtų skirtos atleistiems automobilių sektoriaus darbuotojams perkvalifikuoti.
Be to, gamintojai turėtų užtikrinti, kad nuo 2030 m. naujų elektrinių ir hibridinių automobilių dalis ES lengvųjų automobilių rinkoje sudarytų bent 35 proc. EP numatė ir tarpinį tikslą – iki 2025 m. tokių naujų automobilių turėtų būti bent penktadalis. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo didinti paramą automobilių baterijų Europoje gamybai.
Atsižvelgdami į atskleistą automobilių gamintojų sukčiavimą matuojant automobilių taršą laboratorijose, europarlamentarai ragina vėliausiai nuo 2023 m. anglies dvideginio išlakas matuoti realiomis vairavimo sąlygomis, kaip jau įteisinta azoto oksidų atveju. Kartu jie ragina Europos Komisiją iki 2019 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą, kuris įpareigotų vartotojams teikti tikslią ir palyginamą informaciją apie automobilių degalų sunaudojimą ir taršą.
ES taisyklių pataisoms pritarė 389 EP nariai, nepritarė 239, o susilaikė 41. Jei ES Taryba patvirtins savo poziciją spalio 9 d., abiejų institucijų derybininkai galės nedelsdami pradėti derinti galutinį jų projektą.
Europos Parlamentas pritarė PVM tarifų reformai
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė naujoms pridėtinės vertės mokesčio taisyklėms, kurios supaprastins jo administravimą ir suteiks ES valstybėms galimybę taikyti papildomą lengvatinį tarifą.
Šiuo metu valstybės narės gali taikyti du lengvatinius tarifus atskiroms prekių grupėms. Naujasis pasiūlymas leis ES valstybėms taikyti tris lengvatinius tarifus: du nuo 5 proc. iki valstybės nustatyto standartinio tarifo ir vieną iki 5 proc.
Savo ruožtu europarlamentarai siūlo nustatyti maksimalų standartinį PVM tarifą, kuris neviršytų 25 proc. Jie taip pat siūlo įpareigoti ES valstybes automatiškai keistis informacija apie taikomus PVM tarifus ir sukurti atskirą internetinį portalą, kuris leistų verslui greitai ir patogiai susipažinti su ES valstybėse taikomais šio mokesčio tarifais.
EP taip pat pritarė atskiroms taisyklėms, kurios supaprastino PVM taikymą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taip siekiama pažaboti galimą sukčiavimą, dėl kurio ES kasmet prarandama iki 50 mlrd. eurų.
Taisyklėms dėl PVM tarifų pritarė 536 EP nariai, nepritarė 87, o susilaikė 41. Taisyklėms dėl PVM administravimo supaprastinimo pritarė 536 EP nariai, nepritarė 19, o susilaikė 110.
Europos Parlamento nuomonė mokesčių klausimais yra konsultacinė, o galutinį sprendimą priims ES Taryba.
Europos Parlamento Informacija
