Lietuviai kainai jautrūs kaip niekada anksčiau, tačiau vis dažniau sutinka mokėti daugiau už patogumą, jei tai padeda sutaupyti laiko ar išvengti rūpesčių.
„DPD“ tarptautinio „E. Barometro“ duomenimis, per dvejus metus lietuvių, pasirengusių mokėti daugiau už kasdienybę palengvinančias paslaugas, dalis augo nuo 50 iki 59 proc. Tai daugiau nei Europos vidurkis (54 proc.). Kartu kaina lieka svarbiausiu kriterijumi 79 proc. pirkėjų.
Šiandien pirkėjai vis dažniau vertina ne tik pačią prekės kainą, bet ir visą apsipirkimo patirtį – kiek laiko užtrunka procesas, ar pristatymas yra aiškus, ar paslauga leidžia išvengti papildomų rūpesčių. Todėl augantis pasirengimas mokėti didesnę kainą nebūtinai reiškia mažėjantį taupumą.
„Ilgą laiką buvo manoma, kad internetinėje prekyboje laimi tas, kas pasiūlo mažiausią kainą. Šiandien matome kiek kitokią situaciją – žmonės ir toliau aktyviai ieško gerų pasiūlymų, tačiau vis dažniau vertina ir tai, kiek pastangų pareikalaus visas apsipirkimo procesas. Jei paslauga leidžia sutaupyti laiko, suteikia daugiau lankstumo ar padeda išvengti papildomų rūpesčių, dalis vartotojų yra pasirengę už tai mokėti daugiau“, – sako „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Kaina išlieka svarbi
Nors vis daugiau gyventojų yra pasirengę mokėti už patogumą, kaina išlieka svarbiausiu veiksniu priimant apsipirkimo sprendimus. Tyrimo duomenimis, net 79 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad būtent kaina yra pagrindinis kriterijus renkantis prekes ar paslaugas internetu. Dar daugiau – 82 proc. apklaustųjų nurodo nuolat ieškantys gerų pasiūlymų, o nuo 2023 m. tokių žmonių padaugėjo net 11 procentinių punktų.
Tai atsispindi ir bendrame požiūryje į elektroninę prekybą. Net 71 proc. gyventojų sutinka su teiginiu, kad apsipirkimas internetu padeda sutaupyti pinigų. Vartotojai aktyviai lygina kainas, seka nuolaidas ir ieško galimybių gauti daugiau vertės už mažesnę kainą.
„Ekonominis racionalumas niekur nedingo. Lietuvos pirkėjai išlieka itin atidūs kainoms ir aktyviai ieško galimybių sutaupyti. Tačiau kartu matome, kad vien maža kaina nebėra pakankamas argumentas. Žmonės tikisi, kad visas procesas bus aiškus ir nekels papildomo streso“, – teigia „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas.
Lietuva lenkia kaimynines šalis
Tyrimas taip pat atskleidė, kad pasirengimas mokėti daugiau už didesnį patogumą Lietuvoje šiandien yra didesnis nei kitose Baltijos šalyse.
Pavyzdžiui, Latvijoje už gyvenimą palengvinančias paslaugas papildomai mokėti pasirengę 50 proc. gyventojų, o Estijoje – 47 proc. Tuo metu Lietuvoje tokių žmonių dalis siekia 59 proc. ir viršija ne tik kaimyninių šalių, bet ir Europos vidurkį, kuris sudaro 54 proc.
„Kai baziniai vartotojų poreikiai yra patenkinti, žmonės vis daugiau dėmesio pradeda skirti patirčiai. Jie vertina ne tik tai, ką perka, bet ir kaip tai gauna. Patogumas tampa savotiška valiuta – jei sprendimas leidžia sutaupyti laiką ar suteikia daugiau kontrolės, jis įgauna papildomą vertę“, – tvirtina T. Vaišvila.
Nors kainos veiksnys ir toliau išlieka svarbiausias, tyrimo duomenys rodo, kad el. prekybai gali tekti ruoštis pokyčiams: „Tai signalizuoja, kad ateityje konkurencija vyks ne tik dėl mažiausios kainos, bet ir dėl gebėjimo pasiūlyti paprastesnę bei aiškesnę vartotojo patirtį.“
