Europos Sąjunga įsipareigojo padėti ES šalims kovoti su koronaviruso protrūkiu ir socialiniais bei ekonominiais jo padariniais. Europos Parlamentas (EP) kovo 26 d. Briuselyje sukvietė neeilinę sesiją skubioms priemonėms patvirtinti.
Nors sveikatos priežiūra Europos Sąjungoje (ES) pirmiausia yra pačių valstybių atsakomybė, ES ėmėsi skubių veiksmų, kad padėtų šalims stabdyti viruso plitimą, užtikrintų medicinos įrangos prieinamumą, skatintų vakcinų tyrimus ir padėtų Bendrijos narėms susidoroti su socialiniais ir ekonominiais protrūkio padariniais. Kovo 13 d. Europos Komisija (EK) paskelbė, kokių priemonių ketinama imtis visoje Europoje, kad būtų pažaboti koronaviruso protrūkio padariniai. Apie visas priemones skaitykite čia.
Neeilinė EP sesija, nuotolinis balsavimas
EP pirmininkas David Sassoli pabrėžė, kad, vykdydamas savo vaidmenį, Parlamentas daro viską, ką gali, kad paspartintų šių iniciatyvų įgyvendinimą. Dėl to kovo 26 d. Briuselyje sukviesta neeilinė plenarinė sesija. Briuselyje nesantys EP nariai galės dalyvauti diskusijose ir balsuoti nuotoliniu būdu. Europarlamentarai balsuos dėl šių priemonių:
- Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos, kuri leis ES valstybėms skirti 37 mlrd. eurų iš sanglaudos fondų kovai su koronaviruso protrūkio padariniais;
- ES solidarumo fondo taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų kritines visuomenės sveikatos situacijas;
- siūlymo sustabdyti tuščių lėktuvų skrydžius numatant, kad laikinai juos nutraukusios bendrovės neprarastų kilimo ir leidimosi teisių.
Aprūpinimas medicinos įranga ir lėšos tyrimams
ES koronaviruso reagavimo grupė nuolat koordinuoja bendrą Europos atsaką į protrūkį, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teikia skubų rizikos vertinimą ir atnaujina epidemiologinius duomenis.
Taip pat koordinuojami ES valstybių laikinieji apribojimai atvykti į ES. Priimtos sienų apsaugos priemonių gairės, skirtos apsaugoti sveikatą ir užtikrinti prekių bei būtiniausių paslaugų prieinamumą. Valstybės taip pat gali laikinai atkurti vidaus sienas, jei to reikia visuomenės sveikatai ar vidaus saugumui. Patvirtintos rekomendacijos ES priemonėms, kuriomis siekiama stabdyti užkratą, ir testavimo strategijoms.
Numatyta galimybė bendrai pirkti medicinos priemones, siekiant užtikrinti sąžiningą jų kainą ir paskirstymą. Savanoriškas susitarimas dėl bendrų viešųjų pirkimų leidžia valstybėms kartu pirkti medicinos įrangą, vakcinas ir antivirusinius vaistus ir kita. Vasario 28 d. paskelbtas asmeninių apsaugos priemonių pirkimo konkursas (vyksta vertinimas), o kovo 17 d. – kvėpavimo ventiliatorių pirkimo konkursas.
Nuo kovo 20 d. taip pat bus skirta 50 mln. eurų reikiamai medicinos įrangai įsigyti pagal „RescEU“ mechanizmą (iš jų 40 mln. eurų turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba). Visos valstybės narės pagal ES civilinės saugos mechanizmą turės prieigą prie visų sukauptų ES medicinos priemonių, tokių kaip kvėpavimo ventiliatoriai ir apsauginės kaukės.
Kovo 15 d. Europos Komisija skubos tvarka priėmė įgyvendinantį aktą, pagal kurį asmeninių apsaugos priemonių eksportui už ES ribų būtina gauti valstybės eksporto leidimą.
Savo ruožtu pasiūlyta skirti 47,5 mln. eurų iš programos „Horizontas 2020“ 17-ai atrinktų COVID-19 mokslinių tyrimų projektų, o pagal Naujoviškų vaistų iniciatyvą paskelbtas dar vienas 45 mln. eurų vertės kvietimas teikti paraiškas terapijos ir diagnostikos tyrimams finansuoti.
Socialinio ir ekonominio poveikio mažinimas
ES paragino šalis numatyti „žaliąsias juostas“ pasienyje – teikti prioritetą transportui, gabenančiam maistą, medikamentus, apsaugos priemones ir kitas gyvybiškai svarbias prekes.
Europos Komisija patvirtino laikinąsias priemones, leidžiančias šalims nukrypti nuo valstybės pagalbos taisyklių ir paremti savo ekonomiką bent iki šių metų gruodžio. Komisija taip pat siūlo pradėti taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją išlygą, kuri, patvirtinus Tarybai, leistų valstybėms nukrypti nuo numatytų biudžeto įsipareigojimų siekiant įveikti krizę.
Kovo 19 d. Europos Centrinis Bankas įsipareigojo įgyvendinti 750 mlrd. eurų vertės Specialiąją pandeminę turto pirkimo programą, skirtą palengvinti ES valstybių skolinimąsi per krizę, taip pat 120 mlrd. eurų vertės kiekybinio ekonomikos skatinimo programą bei 20 mlrd. eurų skolų išpirkimą. Jei būtų pritarta siūlymui panaudoti dar 500 mlrd. eurų iš Europos stabilumo mechanizmo, tai reikštų iš viso daugiau nei 2 trilijonų eurų vertės pagalbos ES ekonomikai mechanizmą. Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli pavadino tai „didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesne net už Maršalo planą“ – programą, kuri padėjo Europai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo.
EP informacija
