Lietuva pasižymi vienu didžiausiu sergamumu gimdos kaklelio vėžiu Europoje. Svarbiausias rizikos veiksnys, su kuriuo susiję net 99 proc. šios onkologinės ligos atvejų, yra žmogaus papilomaviruso (ŽPV) infekcija.
Apsisaugoti galima skiepijantis, tačiau vakcinacija vyksta gana vangiai. Pasyviausios šiuo klausimu yra suaugusios, maždaug 30-40 metų moterys, kurios nesiskiepija, teigdamos, kad joms jau yra per vėlu. Gydytoja sako, kad toks požiūris yra neteisingas – labai svarbu ne tik pasinaudoti galimybe apsisaugoti nuo ŽPV pasiskiepijus, bet ir reguliariai tikrintis, dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje.
„ŽPV tema Lietuvoje vis dar vengiama kalbėti, visuomenei trūksta žinių apie šio viruso plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą, be to, manoma, kad veiksminga tik iki lytinių santykių pradžios atlikta vakcinacija, o vyresniems žmonėms skiepytis apskritai nebėra prasmės. Tačiau moksliniai tyrimai rodo vakcinų efektyvumą moterims iki 45 metų ir dar vyresnėms. Todėl pasiskiepijus galima sumažinti riziką susirgti ne tik gimdos kaklelio vėžiu, bet ir kitais su ŽPV susijusiais susirgimais“, – sako gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič.
ŽPV pavojingas ir vyresnėms moterims
Lietuvoje per metus nustatoma apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o užleistas gimdos kaklelio vėžys vis dar sudaro daugiau nei pusę, arba apie 58 proc., visų diagnozuojamų ligos atvejų. ŽPV infekcija yra pagrindinis veiksnys susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Šiai dienai išskiriama apie 220 skirtingų ŽPV tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis, 14 ŽPV tipų turi onkogeninių savybių, o tai reiškia, kad gali sukelti vėžį. Pasak gydytojos akušerės ginekologės, iki 90 proc. užsikrėtimo ŽPV atvejų šis virusas iš organizmo gali pasišalinti savaime per trejus metus ir nesukelti jokių simptomų.Vis tik daliai moterų ŽPV infekcija nepasišalina ir gali sukelti priešvėžinius pakitimus, o vėliau ir vėžį.
„Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį. Tiek moterims, tiek vyrams šis virusas gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies, seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo tam tikrų aukštos rizikos ŽPV tipų sukeliamų ligų yra skiepijimas – vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio, makšties, vulvos, išangės ikivėžinių ligų ir vėžio. Vakcinavimą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – iki lytinių santykių pradžios, nes ŽPV dažniausiai plinta lytiniu keliu“, – vardija gydytoja D. Žilovič.
Jos teigimu, tikslingiausia amžiaus grupė skiepyti yra 9–13 metų mergaitės ir berniukai bei moterys iki 26 metų amžiaus.
„Šiai dienai valstybės lėšomis skiepijami 11 m. vaikai, tačiau vakcinacijos apimtys net ir šioje amžiaus grupėje nėra pakankamos, tesiekia 65 proc.“, – teigia D. Žilovič.
Visgi, gydytoja pabrėžia, kad ne tik mamos turėtų aktyviau skiepyti savo dukras ir sūnus, bet pasiskiepyti ir pačios. Paprastai amžiaus riba, iki kurios moterims patariama pasiskiepyti nuo ŽPV, yra 45 metai, tačiau individualiais atvejais, įvertinus vakcinacijos naudą ir riziką, aptarus situaciją su gydytoju, galima skiepytis ir vyresniame amžiuje.
„Taip yra todėl, kad ŽPV infekcijos užsilaikymas organizme ir persistavimas susijęs su amžiumi – yra nustatyta, kad 18-29 metų moterims aukštos rizikos ŽPV išnyksta iki 90 proc. atvejų, o vyresniame amžiuje infekcija labiau linkusi persistuoti ir sukelti pakitimus“, – komentuoja gydytoja akušerė ginekologė.
Požiūris į skiepus kinta lėtai
D. Žilovič pastebi, kad Lietuvoje moterų požiūris į vakcinaciją su kiekvienais metais gerėja, bet dar nemaža dalis jų nesiryžta skiepytis dėl patikimos informacijos stokos – apie vakcinos naudą, efektyvumą, indikacijas.
„Šios vakcinos efektyvumas pagrįstas 15 metų vykdomais tyrimais, o apsauga nuo tam tikrų viruso tipų sukeliamų ligų siekia ir iki 100 proc. Vis dėlto apie skiepus galima rasti nemažai neigiamos, nors ir jokiais moksliniais tyrimais nepagrįstos, informacijos internete, išgirsti įvairius pasisakymus televizijoje, kas ir atbaido dalį moterų. Pasitaiko, ir nemažai, atvejų, kad moterys net nežino, kas ta ŽPV infekcija, kuo ji pavojinga, tad akivaizdu, kad šiuo klausimu trūksta objektyvių žinių“, – teigia medikė.
Yra ir su skiepais nuo ŽPV susijusių mitų. Vienas iš jų – kad skiepytis galima tik iki lytinių santykių pradžios, vėliau to daryti nebėra prasmės. Kitas mitas, kad kontraindikacija skiepui yra jau nustatytas ŽPV.
Gydytoja tikina, kad nei nustatytas ŽPV, nei ikivėžiniai pokyčiai gimdos kaklelyje, makštyje ar anogenitalinės karpos nėra kontraindikacija skiepytis. Šiai dienai sukurta ir naudojama vakcina neišgydo jau esančios infekcijos ar ligos, tačiau gali suteikti apsaugą nuo užsikrėtimo kitais viruso tipais.
Pasak gydytojos D. Žilovič, mitas yra ir tai, kad saugojimasis nuo ŽPV yra tik moterų reikalas: „Skiepytis patariama ir berniukams, ir suaugusiems vyrams, nes ŽPV pavojingas ir jiems. Tad siekiant ženkliai sumažinti sergamumą tam tikromis ŽPV sukeltomis onkologinėmis ligomis, reikalinga visuotinė lyčiai neutrali vakcinacija“.
Vakcinos nuo ŽPV yra skirtos vaikams bei paaugliams nuo 9 metų ir suaugusiesiems asmenims. Vakcinos dozavimo schemų yra keletas: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės, o paaugliams nuo 15 metų amžiaus bei suaugusiems – 3 vakcinos dozės. ŽPV vakcina nėra skirta jau organizme aptikto ŽPV infekcijos ar ŽPV sukeltų ligų gydymui, tačiau gali sumažinti naujų ŽPV infekcijų riziką.
