Pasak knygos „Ilguva amžininkų atsiminimuose“ sudarytojo Albino Vaičiūno, „Kairėje Nemuno pusėje, ties Nykos žiotimis, Kriūkų seniūnijoje ant aukšto upės kranto dunkso senas dvaras ir Ilguvos bažnytkaimis.
Šešioliktojo amžiaus antroje pusėje ši vietovė buvo vadinama Panykiais ir istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1583 m. Yra išlikęs 1597 m. Panykių dvarelio inventoriaus aprašas. Tame šimtmetyje šiaurinis Sūduvos pakraštys retai buvo apgyvendintas.
Panykių dvarą kartu su nemažais žemės plotais abipus Nemuno 1758 m. įsigijo Veliuonos klebonas, prelatas Viktoras Grincevičius Ilgauskas. Jis šiame dvare įsirengė savo vasaros rezidenciją. Netoli dvaro sodybos 1765 m. jis pastatė pirmąją bažnyčią. Panykių dvare nuo senų laikų yra buvusi ir koplyčia. Po dešimties valdymo metų dvarą pardavė savo brolio Pranciškaus sūnui, karaliaus Stanislovo Augusto rūmų tvarkytojui Jonui Grincevičiui.
Kaip tik tuo metu Panykius imta vadinti Ilguva. Naujasis savininkas Jonas Grincevičius Ilguvos bažnyčiai išrūpino nuolatinį kunigą. Jo rūpesčiu 1790 m. buvo pastatyti ir nauji mediniai dvaro rūmai. Po dvaro valdytojo mirties 1806 m. Ilguvą su visais jos turtais paveldėjo jo sūnus Julijonas Grincevičius.
Po Julijono Grincevičiaus mirties 1862 m. Ilguvos dvarą paveldėjo jo sūnus Henrikas. Jis kartu su broliu rėmė 1863 m. sukilėlius. Už tai buvo suimti ir ištremti į Sibirą. Henrikas Grincevičius po penkerių metų grįžo į Ilguvą. Energingai ėmė tvarkyti apleistą ūkį, vertėsi grūdų prekyba. Tuo metu Ilguvos dvare veikė plytinė, spirito varykla, vėjinis malūnas, krosnis kalkėms degti.
Devyniolikto šimtmečio pabaigoje Henriko duktė Ona Alina Grincevičiūtė ištekėjo už žymaus smuikininko ir kompozitoriaus, gimusio Kybartuose Emilio Mlynarskio. Pagal bajorų tradicijas Ilguva tapo vyriausios dukters ir žento E. Mlynarskio nuosavybe. Nuo tada čia ėmė lankytis žymūs to meto muzikai, dailininkai, rašytojai.
Tuo metu Ilguvoje buvo sukaupta gausi muzikinės, grožinės, istorinės ir žemės ūkio tūkstančio tomų literatūros biblioteka. Pačiuose rūmuose ant sienų kabojo nemažai paveikslų: įvairių peizažų, Grincevičių giminės portretų, legendinio Ilgio paveikslas bei senasis giminės herbas.
Dvaro rūmuose buvo trys fortepijonai, klavikordas ir kitokių muzikos instrumentų. Į čia vasaromis suvažiuodavo daug svečių: Mlynarskių ir Grincevičių vaikai. Jie rūmų verandoje rengdavo improvizuotus koncertus. Kompozitorius E. Mlynarskis 1906 m. Ilguvoje buvo įsteigęs mokyklą dvaro tarnautojų vaikams.
Daugelio žymių žmonių keliai kryžiavosi Ilguvoje. Iš jų pažymėti prof. kunigas Justinas Pranaitis, smuikininkas Polis Kochanskis, dirigentai, rašytojai, kompozitoriai.
Tarpukario laikotarpiu čia lankėsi dailininkas Kazys Šimonis, istorikas, prof. Jonas Totoraitis. Nuo 1905 metų Ilguvoje nuolat lankydavosi lietuvių muzikos klasikas, chorvedys Stasys Šimkus. Pas kleboną Klemensą Rusecką lankėsi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Juozas Eretas, Pranas Dovydaitis ir Pranas Kuraitis. Į čia iš savo tėviškės per Nemuną valtele persikeldavo rašytojas Petras Cvirka.
Ilguvos dvaras iki pirmojo pasaulinio karo yra buvęs didelio muzikinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Ilguvoje savo vaikystę praleido žymi lietuvių dainininkė (vilkaviškietė autor. pastab.) Beatričė Grincevičiūtė. 1937 m. pirmą kartą jos balsas suskambėjo per Lietuvos radiją. Po antrojo pasaulinio karo ji buvo Lietuvos filharmonijos, o vėliau – valstybinio radijo solistė.
Šiandieninė Ilguvos bažnyčia statyta 1814 m. yra įrašyta į Lietuvos kultūrinių paminklų registrą. Joje saugoma ir vertingų dailės bei liaudies meno kūrinių. Greta bažnyčios yra Grincevičių giminės memorialas, kuriame palaidota ir dainininkės Beatričės Grincevičiūtės mama Vanda bei sesuo Kristina.
Grincevičių giminė Ilguvą valdė daugiau, kaip 180 metų. Bolševikams okupavus Lietuvą, dvaras buvo nusavintas ir tą patį 1940 m. rudenį čia buvo įsteigta senelių prieglauda dabar vadinama Ilguvos pensionatu.
Ilguvos apylinkėse yra gimę ir augę keliolika žymių šio krašto žmonių. Ant Nykos kranto, Liepalotėlių kaime yra gimęs vienas iš „Varpo“ redaktorių Jonas Kriaučiūnas (1864-1941). Jis nepriklausomybės metais nuolat lankydavosi Ilguvoje ir savo gimtinėje.
Šalnynės vienkiemyje 1892 m. yra gimęs ir lietuvių teatro režisierius Antanas Sutkus (1892-1968). Toje pačioje Šalnynėje yra gimęs ir generolas bei ministras, Sibiro kankinys Jonas Sutkus (1893-1942).
Ilguvos dvaro Misiūnų palivarką 1925 m. įsigijo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas bei teisingumo ministras Stasys Šilingas. Jo sodyboje ant Nykutės kranto yra vasaroję ir lankęsi keletas pačių žymiausių Lietuvos rašytojų, menininkų bei ministrų. Šilingų šeimos memorialas yra Nykos atšlaitėje Ilguvos kapinėse ant Nemuno kranto.“
Daugiau apie Ilguvos kraštą kituose pasakojimuose.
Tomas Sušinskas
