Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame naują rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Bendrųjų reikalų skyrių, o mūsų pašnekovė – skyriaus vedėja Vilija Vainalavičienė, kuri, beje, į klausimus atsakė kartu su savo skyriaus kolegėmis.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas ir ar norėtumėte jį dar kartą išbandyti?
Kalbame ne apie pirmąją oficialią darbovietę, o apie pirmuosius tikruosius darbus – tuos, kurie dažnai būna vasaromis, be darbo sutarčių, bet su didele pamoka gyvenimui. Vyresnės kartos kolegės prisimena ravėtus runkelius, rinktus kolorado vabalus, miesto gražinimo darbus, veiklas, kur reikėjo ne tik fizinės jėgos, bet ir pareigos jausmo. Tai buvo laikas, kai išmokstama darbo vertės, kai kiekvienas uždirbtas centas turėjo svorį. Jaunesnioji karta dažniau pirmuosius žingsnius žengė jau įgijus išsilavinimą, bet ir joms nebuvo svetimi atsakomybės ir pastangų išbandymai. Ar norėtume visa tai pakartoti? Gal ir ne. Bet esame dėkingos už tuos pirmuosius darbus – jie ugdė kantrybę, pareigingumą, išmintį, o svarbiausia – pagarbą bet kokiam darbui.
Kaip atrodo įprasta Jūsų skyriaus darbo diena?
Mūsų darbo diena – kaip kaleidoskopas: spalvota, besikeičianti ir dažnai nenuspėjama. Veiklos spektras platus: nuo gyventojų aptarnavimo iki pagalbos savivaldybės vadovams, nuo dokumentų srautų valdymo iki pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, nuo kalbos taisyklingumo priežiūros iki likviduotų įmonių dokumentų archyvavimo. Kartais diena teka ramiai, tarsi pagal iš anksto suplanuotą scenarijų, o kartais viskas nutinka vienu metu – čia ir dabar. Tuomet svarbiausia – gebėjimas išlaikyti šaltą protą, greitai persiorientuoti, veikti efektyviai ir, svarbiausia, žmogiškai.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Tai – vidinis žinojimas, kad esi reikalinga. Motyvuoja ne tik aiškiai apibrėžtos užduotys, bet ir paprasti, bet labai svarbūs momentai: gyventojo padėka, kolegos šypsena, kartu išspręsta problema. Didelę reikšmę turi ir pati komanda – tai žmonės, kurie rūpi, kurie palaiko, su kuriais gera dirbti. Ir net kai sunku, kai kyla iššūkių, vis tiek jauti – tai prasminga. Čia ne tik atliekame funkcijas, čia kasdien kuriame bendrą pasitikėjimą institucija.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?
Tai vadovavimas, paremtas pasitikėjimu, pagalba ir kontrole. Tikiu, kad kiekvienas žmogus gali augti, jei gauna laisvės ir jaučia palaikymą. Vadovavimas man – ne tik apie nurodymų dalijimą, bet ir apie bendrą rezultatų siekimą. Mano tikslas – kurti erdvę, kur kiekvienas jaučiasi svarbus ir matomas.
Kokią frazę dažniausiai kartojate darbe?
Turiu dvi frazes: „Nežinai, geriau klausk, negu padarysi klaidą“ ir „Giliai įkvėpk, mintyse suskaičiuok iki penkių ir tęsk pokalbį“. Jos padeda net ir įtemptose situacijose išlaikyti žmogiškumą, neperžengti emocinių ribų, išgirsti vienas kitą.
Kokia juokinga situacija darbe įstrigo labiausiai?
Ne viena diena atneša po mažą šypseną. Ypač smagu stebėti, kaip kai kurie gyventojai labai kūrybiškai interpretuoja procedūras arba pateikia prašymus, kurie mus, švelniai tariant, nustebina. Kartais atrodo, kad vaizduotė išsiplečia iki literatūros šedevrų – kaip pavyzdžiui prašymas „sugrąžinti kaimyną į sveiką protą“. Nusijuokiame, bet ir su pagarba priimame kiekvieną žmogų – toks jų būdas kreiptis, toks jų rūpestis.
Jei Jūsų darbo vietą pavadintume filmu ar serialu, koks tai būtų pavadinimas?
„Transformeriai“. Ir čia ne apie robotus. O apie mūsų gebėjimą keistis, reaguoti, prisitaikyti. Vieną akimirką esi informacijos tvarkytoja, kitą – psichologė, trečią – krizių valdytoja. Darbas primena serialą – kasdienybėje daug veiksmo, netikėtumų, šilumos ir istorijų, kurias kuria žmonės. Tik skiriasi nuo kino tuo, kad tai – tikra.
Koks Jūsų darbo tempas: šachmatai, maratonas ar „Formulė 1“?
Šachmatai, maratonas ir „Formulė 1“ – viskas viename. Turime situacijų, kur būtina analizuoti, numatyti kelis žingsnius į priekį – tai šachmatai. Kartais procesai ilgi, reikalaujantys ištvermės, susikaupimo – tarsi bėgtum maratoną. O kai netikėtai sugenda sistema, keičiasi taisyklės ar įvyksta nenumatyti pokyčiai – įjungiame „Formulės 1“ režimą. Ir visa tai – per vieną dieną.
Koks didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte paneigti?
Mitas, kad „viskas jau yra kompiuteryje“ ir užtenka suvesti žmogaus kodą, kad viskas išsispręstų. Mūsų darbas – gyvas. Tai ne vien duomenų įvedimas, o procesas, kuriame reikia skaityti, suprasti kontekstą, tikrinti, vertinti, klausti. Kartais – aiškinti, kartais – tiesiog būti žmogumi. Tai nėra automatika. Tai – atsakomybė.
Kokia buvo sudėtingiausia, bet įkvepianti situacija darbe?
COVID-19 pandemijos pradžia. Visiška nežinomybė, baimė, spaudimas, bet kartu – ir begalinis noras padėti. Organizavome grįžusiųjų parvežimą, teikėme informaciją, sprendėme situacijas tiesiogiai telefonu. Žmonės skambino iš oro uostų, buvo pasimetę, išsigandę. O mes – tiltas tarp jų ir valstybės. Tuo metu labiau nei bet kada jautėme – mūsų darbas svarbus.
Jei turėtumėte supergalią, kokia ji būtų?
Superherojai būna filmuose ir tam tikrose situacijose. Realybėje, manau, mūsų supergalia yra gebėjimas girdėti, suprasti, reaguoti. Tyliai, bet užtikrintai.
Kokį įprotį ar tradiciją norėtumėte įvesti savo skyriuje?
Mūsų sėkmingiausiai prigijusi tradicija – bendri vakarai spektakliuose. Renkamės, kur eisim kartu, balsuojame, einame į teatrą, o po to prie kavos puodelio pasidalijame įspūdžiais. Tai susitikimai be pareigų, kai kalbame ne apie darbus, o apie gyvenimą. Tada tikrai pajunti, kaip svarbu pažinti kolegą kaip žmogų, o ne tik kaip pareigą.
Kokia yra pagrindinė Jūsų skyriaus misija?
Padėti. Paprasta, bet labai prasminga. Padėti gyventojui, kuris galbūt pirmą kartą gyvenime kreipiasi į savivaldą. Padėti kolegai, kuris susidūrė su iššūkiu. Būti tarnautoju, o ne tik oficialiu valdininku. Būti atsakingam, rūpestingam, sąžiningam. Dirbame tyliai, bet nuo mūsų darbo labai daug kas priklauso – dokumentas, atsakymas, žodis gali keisti pasitikėjimą visa sistema.
