Negalios politika per pastaruosius kelerius metus įgavo naują kokybę – pagaliau matomas kiekvienas žmogus ir jo individualūs poreikiai, nuo biurokratijos pereita prie vieno langelio principo. Visam pasauliui gruodžio 3-iąją minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena ne tik šios dienos reikšmę mūsų visuomenei, bet ir svarbiausius pokyčius, kuriuos pavyko pasiekti.
Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, pastaruosius kelerius metus visa SADM komanda, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) specialistai, ekspertai, asmenis su negalia atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai kryptingai dirbo tam, kad žmones su negalia pasiektų reikiama pagalba.
„Vienas iš svarbiausių Tarptautinės žmonių su negalia dienos tikslų – skatinti juos dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais. Įgyvendinę strateginius pokyčius negalios politikoje, kaip tik ir siekėme sprendimų, keičiančių jų kasdienybę iš esmės, leidžiančių dirbti, kurti ir gyventi visavertį gyvenimą mūsų visuomenėje“, – sako J. Jakštienė.
Gruodžio 3-iąją Tarptautine žmonių su negalia diena 1992 metų pabaigoje paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija.
SADM duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 224,9 tūkst. asmenų su negalia.
Pagrindiniai pokyčiai
Nuo 2024 m. asmenims su negalia pradėta teikti pagalbos koordinavimo funkcija, kuri apima pagalbos plano, kuriame nustatomas asmens su negalia individualiosios pagalbos poreikių mastas, sudarymą, individualiosios pagalbos poreikių tenkinimo koordinavimą telkiant atsakingas institucijas ir pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną. Šią funkciją atlieka ANTA. Per 10 šių metų mėnesių buvo sudaryta beveik 7 tūkst. planų. Pagalbos planų sudarymas įtakojo asmenų, pasinaudojusių dalyvumo ir mobilumo priemonėmis, skaičiaus augimą ir minėtų asmenų savarankiškumo didėjimą: techninės pagalbos priemonėmis per 10 šių metų mėnesių aprūpinta beveik 30 proc. daugiau asmenų nei per tą patį laikotarpį 2023 m., būsto pritaikymas atliktas 10 proc. daugiau asmenų nei per tą patį laikotarpį pernai. Daugėja asmenų, gavusių lengvojo automobilio įsigijimo ir jo pritaikymo kompensacijas, (lyginant 2023 m. ir 2024 m. III ketv. duomenis, kompensacijos gavėjų išaugo 48 proc.).
ASMENINIO ASISTENTO PASLAUGA. Žmonių su negalia savarankiškumą didina ketvirtus metus teikiama asmeninio asistento pagalba. Ją gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai, neatsižvelgdami į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.
LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGA. Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam artimajam, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugą. Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama žmonių namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.
MOBILIŲJŲ KOMANDŲ PAGALBA. TECHNINĖS PAGALBOS PRIEMONĖS. Nuo 2022 m. žmonės, turintys judėjimo, klausos, regos, komunikacijos ar sensorikos sutrikimų, gali sulaukti mobiliųjų komandų specialistų pagalbos. Jų šiuo metu Lietuvoje veikia 4, paslauga šiemet jau suteikia beveik 400 žmonių. Tiesiai į namus atvykę specialistai padeda žmogui parenka jo poreikius atitinkančią techninės pagalbos priemonę: apmoko, kaip naudotis, periodiškai bendradarbiauja ir palaiko ryšį su techninės pagalbos priemonių gavėju. Padidintos dalies techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, o aprūpinimas techninėmis pagalbos priemonėmis tapo paprastesnis ir greitesnis.
BŪSTO PRITAIKYMAS. Daugiau žmonių, turinčių negalią, būstas ir jo aplinka gali būti pritaikomas pagal jų individualius poreikius. Skatinamas savarankiškas būsto pritaikymas – savivaldybės turi teisę padengti asmens su negalia patirtas išlaidas, įsigijus reikalingų prekių ir įrangos būsto pritaikymui. Būsto pritaikymą gali organizuoti ir savivaldybė, ne tik pats žmogus savarankiškai. Taip pat gali būti skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas žmogui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas.
DIDESNĖ PARAMA ŽMONĖMS SU NEGALIA. Nuo šių metų rugsėjo atnaujintas šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims. Tuo metu, nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus, šalpos pensijos negalią turintiems asmenims bus skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta. Šiuo metu žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi.
Žmonių su negalia globos deinstitucionalizacija. Žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos tikslas – atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais. Tam, kad ženkliai sumažėtų institucinės globos poreikis, 59 šalies savivaldybėse pradėtas diegti atvejo vadybos modelis, kuriuo siekiama savalaikiai identifikuoti bendruomenėje gyvenančių negalią turinčių asmenų poreikius, proaktyviai organizuoti ir teikti skirtingų sektorių teikiamas paslaugas, savivaldos lygmeniu planuoti trūkstamų bendruomeninių ir alternatyvių institucinei globai paslaugų infrastruktūrą. Šios reformos kontekste šalyje sparčiai plėtojami apsaugoti būstai, grupinio gyvenimo namai, socialinės dirbtuvės. Siekiant užtikrinti asmenų su negalia teisinį veiksnumą, visoje šalyje pradedama teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga.
