Šeštadienį Marijampolė sustojo akimirkai prisiminti skaudžią mūsų tautos istoriją ir kartu paliudyti, kokia brangi yra laisvė. Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio 36-oji sukaktis subūrė bendruomenę maldai, atminčiai ir bendrystei.
Renginys prasidėjo Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje aukotomis šv. mišiomis. Kunigo žodžiai ragino dėkoti Dievui už laisvę, už mūsų nepriklausomą valstybę ir neužmiršti tų, kurie ją gynė net paaukodami gyvybę. Skambėjo malda, vienijanti dabartį ir praeitį. Šv. mišias aukojo klebonas kun. Giedrius Juozas Bakūnas MIC. Šventišką rimtį dar labiau papildė Marijampolės kultūros centro tremtinių choro „Godos“ atliekamos giesmės, tapusios jautria atminties ir vilties išraiška.
Po bendros maldos bendruomenė rinkosi Vytauto Didžiojo parke. Ten, žalumos ir šiltų emocijų apsuptyje, buvo pagerbtas žuvusiųjų už laisvę atminimas. Jaunieji šauliai išnešė gėles į atmintinas miesto vietas – simbolinį tiltelį tarp jaunystės, ateities ir praeities aukos.
Parke suskambo tremtinių choro „Godos“ giesmės – lyg gyvas liudijimas žmonių, kurie išgyveno tremtį ir skausmą, bet išsaugojo tikėjimą ir meilę Tėvynei. Jų balsai susiliejo su modernaus folkloro grupės „Balti vėjai“ dainomis, kuriose jaučiami ir skausmo aidai, ir vilties šviesa.
Minėjimo renginyje dalyvavo Savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius, Savivaldybės tarybos nariai ir LR Seimo narys Karolis Podolskis.
„Tokią dieną susirinkdami kartu pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukų bei prisiminti Baltijos kelią, paliudijame, kad mūsų bendruomenė brangina laisvę ir vienybę. Laisvė nėra savaime duota – ji iškovota didžiuliu pasiaukojimu ir krauju. Todėl šiandien mūsų pareiga yra ją saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Vienybėje slypi mūsų stiprybė, o gyva atmintis veda mus į tvirtą tautos ateitį. Džiaugiuosi, kad Marijampolė moka susitelkti ir kartu liudyti pagarbą istorijai bei meilę Tėvynei,“ – kalbėjo vicemeras Ričardas Bagdanavičius.
Minėjimo pabaigoje visi dalyviai tradiciškai susikibo už rankų skambant dainai „Bunda jau Baltija“ ir parką užliejo ypatinga vienybės ir bendrystės dvasia.
