Rugsėjis – tikras grybautojų džiaugsmas: po lietingos vasaros miškai prisipildė baravykų, rudmėsių ir voveraičių, tad savaitgaliais daugelis skuba į gamtą. Vis dėlto, net ir patyrę grybautojai kartais gali suklysti – valgomus grybus sumaišyti su jų nuodingais giminaičiais.
Specialistai papasakojo, kaip pasireiškia pirmieji simptomai apsinuodijus grybais, kokių priemonių derėtų nedelsiant imtis, atskleidė, kodėl neverta pasiduoti azartui, ir patarė, kaip elgtis nepatyrusiems grybautojams.
Visi valgė tą patį, bet…
„Apsinuodijimas grybais gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, temperatūros pakilimu. Galimas ir galvos svaigimas, prakaitavimas, pulso bei kvėpavimo pokyčiai, koordinacijos sutrikimai – šie simptomai yra išties grėsmingi ir reikalinga skubi medikų pagalba“, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Vaistininkė priduria, kad chitino turintys grybai ir šiaip yra sunkiai virškinamas maistas, tad net ir nenuodingų grybų suvalgę jautresnę virškinimo sistemą turintys žmonės gali pasijausti prastai, tačiau tokie negalavimai dažniausiai praeina po kelių valandų.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai patiekalus su grybais valgo visa šeima, o nuodingas grybas patenka tik vienam šeimos nariui į lėkštę. Pajutus apsinuodijimo simptomus, klaidinga juos ignoruoti galvojant, kad kiti jaučiasi gerai, vadinasi, čia – tikrai nėra apsinuodijimas“, – įspėja I. Norkienė.
Programėlių kūrėjai už jūsų sveikatą neatsako
Pasak I. Norkienės, įtariant apsinuodijimą grybais, reikėtų ne užsiimti savigyda, o nedelsti ir kuo skubiau kreiptis pagalbos į medikus. Nepatyrusiems grybautojams vaistininkė pataria miške rinkti tik žinomus grybus, o jeigu kyla abejonių dėl grybo – geriau palikti jį miške.
„Apsinuodijimui pakanka ir vieno mažo grybuko, tad reikia būti itin atsargiems. Pirmą kartą važiuojant grybauti tikrai nesiūlyčiau į mišką vykti vienam – geriau susirasti kompaniją, kuri pažįsta grybus ir žino, ką renka. Nerimą man kelia ir per didelis pasitikėjimas technologijomis bei įvairiomis grybus atpažinti padedančiomis programėlėmis – pirmiausia reikia kliautis kritiniu mąstymu“, – pataria vaistininkė.
Jai pritaria ir VMTI GTC Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius. Pasak jo, grybų atpažinimo programėlės pateiktą grybo pavadinimą vertėtų dar patikrinti internete.
„Paskutinį sprendimą visuomet priima žmogus. Programėlių kūrėjai už jūsų sveikatą neatsako, – sako J. Kasparavičius. – Atpažįstant nežinomus grybus negalima pasikliauti savo jausmais ar nuojautomis. Ne veltui grybai išskirti į atskirą karalystę, kurioje viskas kitaip nei augalų ar gyvūnų pasaulyje. Mūsų instinktai grybų atveju – blogi patarėjai.“
Apsinuodyti galima ir valgomais grybais – jie greitai genda
Pasak J. Kasparavičiaus, naujos rūšies grybą rasti įmanoma, bet rasti tokį nepaprastai skanų grybą, kurio dar niekas nerado ir neragavo, nepavyks: „Mūsų protėviai grybus pažinojo geriau ir tikrai nebuvo žioplesni už mus. Taip pat miške nereikėtų siekti jokių rekordų – nepamirškite, kad surinktus grybus dar reikės sutvarkyti ir kažkur laikyti, o vėlų vakarą dovanoti daugybę grybų pažįstamiems, kaimynams ar giminėms nėra pats kilniausias poelgis. Tai rodo jūsų impulsyvumą ir nesugebėjimą planuoti.“
Anot specialisto, prisirinkti milžiniško grybų kiekio neverta ir todėl, kad tik išrauti ar nupjauti grybai pradeda lėtai irti. Dėl šios priežasties, jeigu neturite pakankamos talpos šaldiklių ir neturite kam padovanoti grybų pertekliaus, jį vėliau gali tekti išmesti.
„Palikti nakčiai ar dienai nesutvarkytus grybus esant pakankamai šiltam orui yra pavojinga. Patalpinus juos į šaldiklį, o vėliau išėmus, juos reikia sutvarkyti dar greičiau, nes atšilę jie ištyžta ir pradeda labai greitai irti. Jeigu žuvis yra greitai gendantis maisto produktas, tai grybai genda dar greičiau“, – sako J. Kasparavičius ir priduria, kad apsinuodyti galima net labai gerais valgomais grybais.
Nuodingi ir apgaulingi „dvyniai“
Esama ir grybų, turinčių savo nuodingus „dvynius“. Patį pavojingiausią „dvynį“, žalsvąją musmirę, pasak J. Kasparavičiaus, turi žaliuokė, o šie du grybai net gali augti šalia.
„Atskiriame juos pagal tai, kad musmirė turi ant koto žiedą, o koto apačioje – gumbą ir išnarą. Žaliuokė nei žiedo, nei gumbo ar išnaros neturi. Jos kepurėlės apatinė pusė, kaip ir kotas, yra gelsvai žalsva, o žalsvosios musmirės – balta, o kotas gali būti ir su žalsvomis apnašomis“, – pasakoja J. Kasparavičius ir priduria, jog žalsvoji musmirė, ypač pradinėse augimo stadijose, gali būti labai panaši ir į pilkšvažalę ūmėdę.
„Dvynį“ – smailiakepurę musmirę – turi ir tikrasis baltikas, o ankstyvose augimo stadijose kai kurie pievagrybiai gali būti smailiakepurės musmirės antrininkais. Pasak specialisto, net ir tikrinis baravykas turi savo „dvynį“ – aitrųjį pušynbaravykį. Nors šis grybas nėra nuodingas, bet savo kartumu gali sugadinti bet kurį patiekalą.
Pavojingiausia miške – nekaltai atrodanti žalsvoji musmirė
Anot J. Kasparavičiaus, žalsvoji musmirė yra pats nuodingiausias grybas Lietuvoje, o kiti mirtinai nuodingi grybai, tokie kaip smailiakepurė musmirė, nuodingasis nuosėdis, eglinė kūgiabudė, rausvėjančioji plaušabudė, aršioji ir nuodingoji tauriabudės, irgi yra labai pavojingi biochemine prasme, tačiau jais apsinuodijama tik išskirtiniais atvejais.
„Greičiausiai taip yra todėl, kad jie nesukelia gero, valgomo grybo įspūdžio. Eilinio grybautojo akimis tai tėra šungrybiai. Tuo tarpu žalsvoji musmirė atrodo nekalta, švari ir nepavojinga. Būdama panaši net į keletą gerų, valgomų grybų, ji nepatyrusiems grybautojams nesukelia baimės ar abejonės. Gerai paruošta ji yra skani ir, net jos suvalgius, kurį laiką savijauta būna labai gera“, – pasakoja J. Kasparavičius.
Anot specialisto, grybavimas ne veltui vadinamas trečiąja medžiokle – grybaujant protą dažnai aptemdo azartas ir ambicijos, tačiau reikėtų nepamiršti, jog mūsų protėviai nesiekė rekordų ir jautė saiką, nes grybavimas buvo ne laisvalaikio praleidimo, o išgyvenimo būdas. „Grybai buvo gyvenimo ir kultūros dalis, sąmoninga ir apgalvota. Tokia saugoma ir vertinama dalimi jie ir turėtų išlikti“, – sako J. Kasparavičius.
Kaip greičiau atgauti jėgas?
Anot I. Norkienės, jei gydytojas po apsinuodijimo grybais leidžia gydytis namuose, svarbiausia laikytis rekomendacijų ir tausoti organizmą.
„Patartina gerti pakankamai skysčių, atstatyti elektrolitų pusiausvyrą. Elektrolitų balanso atstatymas ypač svarbus tuomet, jei buvo vemiama ir viduriuojama. Atsitiesti padės ir žolelių arbatos, pavyzdžiui, auksiniu standartu laikoma ramunėlių ar kmynų arbata. Laikantis gydytojo nurodymų, galima vartoti ir virškinimo fermentus ar aktyvintą anglį. Svarbiausia – vengti sunkaus, riebaus bei aštraus maisto ir įsiklausyti į savo kūną“, – pataria vaistininkė.
