Žiemos sezonu patalpose dažnai pritrūksta drėgmės – tai galima pastebėti iš dažniau pasireiškiančios statinės elektros iškrovos prisilietus prie kai kurių paviršių ir net greičiau džiūvančių kambarinių augalų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Saulius Morkūnas paaiškina, jog sausas oras taip pat atsiliepia bene visam organizmui: gali suprastėti odos būklė, kankinti dažnesnės infekcijos, alergijų paūmėjimai ir kitos sveikatos būklės. Tad kaip atpažinti, jog kūnas kenčia dėl sauso oro ir kaip elgtis, kad savijauta taptų geresnė?
S. Morkūnas paaiškina, jog oro drėgmė priklauso nuo ore esančių vandens garų lašelių. Esant šaltam orui, oro molekulės negeba savyje išlaikyti vandens molekulių, todėl oras sausėja. Jam patekus į šildomas patalpas, drėgmė toliau mažėja, nes oro molekulėse likęs vanduo išgaruoja. Neretai drėgmė patalpose gali nukristi iki net iki 10 ar 20 proc., o tokie rodikliai įprastai sutinkami dykumingose vietovėse.
Vaistininkas priduria, kad oro drėgmė patalpose turėtų būti 30–50 proc. Jei šis rodiklis kurį laiką būna žemesnis, galime pradėti jausti sauso oro sukeliamus simptomus.
Odos pokyčiai
Anot „Camelia“ vaistininko S. Morkūno, sausas oras gali iššaukti nemažai odos problemų, tarp kurių sausėjanti, pleiskanojanti, paraudusi veido bei kūno oda, suskeldėjusios ar net žaizdelėmis nusėtos lūpos. Ore trūkstant drėgmės, odoje esantis vanduo pradeda garuoti iš viršutinių odos sluoksnių, tad oda sausėja, praranda elastingumą, tampa pažeidžiamesnė. Taip pat gali paūmėti egzema, psoriazė, dermatitas, gali sunkiau gyti žaizdelės.
Gali kraujuoti nosis ir perštėti gerklę
„Sausas oras paveikia ir mūsų nosies, akių bei gerklės gleivines. Akys gali tapti jautrios, paraudonavusios, gali būti juntamas diskomfortas, sausumas. Dažnas pajunta, kad patalpose nosis tampa užgulta, o jos vidus – sausas, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių. Dėl atsiradusių gleivinės ir kraujagyslių pažeidimų kai kuriems pasireiškia kraujavimas iš nosies. Dėl sauso oro neretai jaučiamas ir gerklės perštėjimas, noras atsikrenkšti, asmuo gali būti pakimęs“, – vardija vaistininkas.
Pasak S. Morkūno, išsausėjusios gleivinės nebegali tinkamai apsiginti nuo virusų ir bakterijų dalelių, todėl gali lemti ir dažnesnį sirgimą įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis: koronavirusu, gripu, plaučių uždegimu, peršalimu, bronchitu, sinusitu. Žiemą gali paūmėti ir tokios būklės kaip astma ar alerginis rinitas.
Ką galime padaryti patys?
Vaistininkas įvardija, jog žiemos metu svarbu padidinti drėgmės lygį patalpose. Tai padaryti galima įvairiais būdais: naudojant oro drėkintuvą, po maudynių paliekant praviras vonios kambario duris, šalia radiatorių pastatant vandens indus ar ant jų padžiaunant drėgnus rankšluosčius. Drėgmę ore padidinti gali padėti ir paprasčiausias vandens virimas puode be dangčio bei ne džiovyklėje, o kambaryje padžiaunami skalbiniai.
Kalbant apie dėl sauso oro pasireiškiančius simptomus, S. Morkūnas pataria į juos žvelgti sistemiškai. Anot jo, svarbiausia – pakankamas vandens suvartojimas, bent 1,5–2 l per parą. Vanduo turi didelę reikšmę tiek odai, tiek gleivinėms, tiek bendrai organizmo sveikatai.
„Esant išsausėjusiai nosies gleivinei, galima naudoti specialius drėkinančius izotoninius nosies purškalus ar tepalus su pantenoliu, hialurono rūgštimi, alaviju, mineralais bei odos barjerą stiprinančiais vitaminais A ir E. Sausoms akims gali padėti pertraukos nuo kompiuterio ir kitų ekranų, taip pat drėkinantys akių lašai. Perštinčią gerklę nuraminti gali padėti medus, šiltos žolelių arbatos, pastilės su propoliu, aliejais, islandine kerpena, eukaliptu“, – vardija vaistininkas.
Didesnis dėmesys odai
S. Morkūnas taip pat rekomenduoja žiemos sezonu daugiau dėmesio skirti odos priežiūrai. Visų pirma, reikėtų vengti maudynių po karštu vandeniu, nes jis dar labiau sausina odą. Visos prausimosi priemonės turėtų būti švelnios, drėkinančios, praturtintos hialurono rūgštimi, šlapalu, alaviju, pantenoliu bei natūraliais aliejais.
„Tinkamas kosmetikos pasirinkimas taip pat gali duoti nemenką naudą. Patarčiau naudoti drėkinančius ir maitinančius serumus, losjonus, kremus ne tik veidui, bet ir rankoms bei kūnui, nepamiršti pasirūpinti pėdomis. Suskeldėjusioms lūpoms padėti gali maitinantys lūpų balzamai ar riebesni kremai. Dienos metu galima naudoti terminio vandens purškiklį, kartą ar porą per savaitę – drėkinančias veido kaukes“, – paaiškina vaistininkas.
Pataria pasigilinti į jaučiamus simptomus
Vaistininkas priduria, jog šildymo sezonu su panašiomis problemomis dėl sauso oro susiduriama kasmet, nepaisant ar žiema lietinga, ar snieguota. Kuo vėsesnis oras lauke, tuo sausesnis patalpose. Anot S. Morkūno, jaučiamų simptomų išsigąsti nereikėtų, tačiau svarbu jų neignoruoti – atpažinti priežastis ir įvertinti sunkumą.
„Jei kyla įtarimas, kad odos pokyčiai, gerklės perštėjimas, akių sausumas ar kitos būklės yra nesusijusios su sausu oru ir nesumažėja pasitelkus išvardintas priemones, taip pat šalia pasireiškia ir kiti neraminantys simptomai – vertėtų apsilankyti pas gydytoją būklės įvertinimui“, – pabrėžia vaistininkas.
