Karantino metu – į sodą ir kiemą: ekspertų patarimai, kaip saugiai tvarkyti žaliąsias atliekas 

Per karantiną sodo darbai tapo viena iš galimybių leisti laiką lauke išvengiant kontaktų. Medžių ir krūmų genėjimas, taip pat pasiruošimas artėjančiam sodinimui ne vienam kelia iššūkių – kur padėti kieme sukrautas šakas, pernykštę žolę ir kitas žaliąsias atliekas? Ekspertai aptaria, kaip tinkamai jas tvarkyti, ir kartu patikina, kad atliekų surinkimas bus vykdomas saugiai.

Neatsakingai tvarkomos žaliosios atliekos – žala gamtai ir nuostolis kišenei

Pavasarį dirbant sodo darbus ar tvarkant nuosavo namo kiemą neišvengiamai susikaupia žaliųjų atliekų: medžių ar krūmų šakų, ūglių, lapų, piktžolių, nuvytusių gėlių bei pernykštės žolės. Daivos Skrupskelienės, bendrovės „Ecoservice” atliekų surinkimo verslo direktorės, pastebėjimais, dažnai tokios žaliosios atliekos tvarkomos neteisingai, nors tai padaryti atsakingai – paprasta.

Pavyzdžiui, Vilniaus atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad individualių namų savininkai augmenijos atliekas turi atskirti nuo kitų ir jas kompostuoti savo sklype. Žinoma, jeigu tam galimybių nėra, galima užsisakyti žaliųjų atliekų išvežimo paslaugą. „Deja, bet vis dar pasitaiko, kai žaliosios atliekos ne pristatomos į aikšteles ar surenkamos vežėjų, o išpilamos pamiškėse ar apleistuose sklypuose. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didelio nusižengimo gamtai nepadaroma, tai – netiesa. Su sode ar darže surinktomis piktžolėmis, senais augalais į kitą aplinką gali patekti invazinių rūšių, kurios prigijusios padarytų didelės žalos gamtai. Toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas – neteisėtas”, – įspėja D. Skrupskelienė.

Tiesa, blogiausia, kai tokios atliekos, kaip sausa žolė, sugrėbti lapai ar nudžiūvusios šakos, yra deginamos. Ekspertė primena, kad miesto teritorijoje bei gyvenvietėse draudžiama deginti atliekas savo kieme, mat neapdairiai elgiantis yra didelė grėsmė sukelti gaisrą. Be to, jas deginant, į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša. Už atliekų deginimą ne vietoje gresia piniginės baudos nuo 30 iki 230 eurų.
Vienas iš tinkamų ir paprastesnių žaliųjų atliekų tvarkymo būdų – kompostavimas savo kieme, tačiau svarbu tai daryti teisingai. „Į komposto mišinį jokiu būdu negalima mesti gyvulinės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų), taip pat virtų daržovių, sergančių augalų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatų. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą”, – pataria D. Skrupskelienė.

Per praėjusius metus – daugiau kaip 2000 tonų atliekų

Tiems, kurie turi mažus kiemelius – pavyzdžiui, gyvena kotedže ar nedideliame sklype, įrengti vietą kompostavimui sudėtinga. Ne tik dėl vietos stokos, bet ir dėl estetinio vaizdo. LR Aplinkos ministerijos rekomendacijose nurodyta, kad kompostavimui reiktų sklype parinkti nuošalesnę vietą, bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Tai dar labiau apsunkina kompostavimo galimybes mažuose sklypuose. Todėl tokiais atvejais reikia ieškoti alternatyvių būdų atsakingai ir sąžiningai tvarkyti žaliąsias atliekas. Vienas tokių – žaliųjų atliekų išvežimo paslauga. Ekspertė skaičiuoja, kad „Ecoservice” per 2019 m. surinko daugiau nei 2000 tonų žaliųjų atliekų, tad panašu, kad tokia paslauga miestiečiams tampa vis aktualesnė. Atliekų tvarkymą patikėjus į vežėjų rankas, jas visą sezoną galima mesti į specialų konteinerį ir nebesirūpinti tvarkymu nuo balandžio vidurio iki lapkričio pabaigos.

„Tiesa, kaupiant žaliąsias atliekas taip pat galioja rūšiavimo principai. Į specialų konteinerį galima mesti lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, taip pat vaisius, bulvių lupenas ir kitas virtuvėje susidariusias vaisių ir daržovių atliekas. Stambesnės, po genėjimo likusios šakelės turėtų būti susmulkintos. Surinktos žaliosios atliekos toliau keliauja į mūsų rūšiavimo bazę, kur dar kartą perrūšiuojamos – išrenkamos netinkamos, o augmenijos atliekos su dirvožemio likučiais perduodami į kompostavimo aikšteles, kur galiausiai virsta kompostu”, – teigia D. Skrupskelienė.
Atliekų surinkimo verslo direktorė priduria, kad, šalyje tęsiantis karantinui, gyventojai gali būti ramūs, jog žaliosios atliekos bus surenkamos laikantis visų oficialių nurodymų bei rekomendacijų: „Žaliosios atliekos surenkamos vadovaujantis tomis pačiomis saugumo rekomendacijomis, kaip ir surenkant komunalines ar pakuočių atliekas. Todėl vienintelis gyventojams liekantis rūpestis –teisingai jas išrūšiuoti.”

Dažniausios žaliųjų atliekų tvarkymo klaidos

„Teikdami atliekų surinkimo paslaugas daugiau nei 20 savivaldybių pastebime, kad nepriklausomai nuo regiono gyventojams būdingos tos pačios žaliųjų atliekų tvarkymo klaidos. Jos išmetamos į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius. Toks žaliųjų atsikratymo būdas tampa našta ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumų patiems gyventojams – pūdamos ima skleisti nemalonų kvapą. Be to, greičiau perpildo konteinerius, dėl ko atliekų krūvos pradeda kauptis šalia. Rūšiavimo konteineriuose žaliosios atliekos užteršia popierių ir pakuočių atliekas, dėl ko jos gali tapti netinkamos perdirbimui”, –  teigia D. Skrupskelienė.

Karantino metu jau ir LR Aplinkos ministerija teigia sulaukianti gerokai daugiau paklausimų, kaip atsakingai ir sąžiningai pasirūpinti žaliosiomis atliekomis. Institucijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu geriausia žaliąsias atliekas arba kompostuoti savo teritorijoje, arba pasitelkti į pagalbą šias atliekas tvarkančius vežėjus. Karantino laikotarpiu tokio tipo atliekas galima pristatyti ir į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, bet dėl saugumo jomis naudotis siūloma tik esant būtinybei.