Klaipėdoje užaugęs, sėkmingai kiokušin karatė sportu užsiėmęs ir treneriu tapęs Tomas Struopus, palikęs uostamiestį, mylimos veiklos neapleido – atrado savo vietą Kaune bei ėmė sporto šaką vystyti Kazlų Rūdos mieste.
Šiemet 30-ąjį gimtadienį švęsiantis T. Struopus į kovos menus atėjo tuo pačiu keliu, kaip ir daugelis jo bendraamžių.
„Vaikystėje labai mėgau Jackie Chaną ir Bruce‘ą Lee, žiūrėdavau jų filmus, namie nuolat kartodavau judesius, tad kai man suėjo 7 metai, tėtis užrašė į karatė treniruotes. Taip ir pasilikau karatė kelyje iki šios dienos“, – savo kelio pradžią prisiminė treneris.
Įsimintiniausia kova – didelių valios pastangų pareikalavęs pusfinalis
T. Struopus nuo mažų dienų treniravosi „Shodan“ klube pas garsų kovotoją Luką Kubilių. Sportininkas tapo daugkartiniu Lietuvos, įvairių tarptautinių turnyrų prizininku, tačiau paklaustas apie labiausiai įsiminusį epizodą, prisiminė istorinėje statistikoje niekam į akis nekrisiantį Lenkijoje vykusio Europos jaunimo čempionato pusfinalį.
„Kovojau su labai pajėgiu varžovu iš Lenkijos. Pagrindinis kovos laikas baigėsi lygiosiomis, buvo pratęsimas, per kurį jėgų visai nebebuvo likę ir dar buvau su traumuota ranka. Likus 30 sekundžių iki kovos pabaigos, atrodė, kad nebegaliu kovoti, kūnas nebeklauso, – pasakojo T. Struopus. – Tada išgirdau trenerio L. Kubiliaus žodžius ir kažkas manyje persijungė, radau jėgų užbaigti kovą ir šiaip ne taip ją laimėjau. Tai man buvo labai didelė pergalė prieš save, dar šiandien labai gerai atsimenu tą jausmą.“
Dar būdamas jaunu perspektyviu kovotoju klaipėdietis atrado ir naują kelią – trenerio.
„Baigus mokyklą, treneris Lukas pasiūlė prisijungti prie komandos ir vesti treniruotes. Karatė buvo mano gyvenimo dalis daug metų, mėgau bendrauti su vaikais, todėl ir sutikau, – prisiminė T. Struopus. – Treniruoti, manau, sekasi gerai, gaunu daug gerų atsiliepimų, matau daug vaikų šypsenų, matau kaip vaikai tobulėja. Ir pats stengiuosi nuolat tobulėti, gilinti žinias seminaruose, kursuose, stovyklose.“
Kalbėdamas apie savo veiklą, treneris pacitavo garsųjį Konfucijaus posakį apie tai, kad pasirinkus mėgstamą darbą, gyvenime dirbti nereikės nė vienos dienos.
„Panašiai ir jaučiuosi. Po treniruočių grįžtu namo pavargęs, bet nesijaučiu, kad bučiau sunkiai dirbęs. Darau tai, ką mėgstu, todėl ir į treniruotes visada važiuoju su dideliu noru ir šypsena“, – sakė T. Struopus.
Pašnekovo auklėtiniais taip pat jau yra pradžiuginę įvairiais laimėjimais ir titulais, tačiau trenerius jų neišskiria.
„Didžiuojuosi visais auklėtiniais, kiekvienas iš jų pasiekia skirtingas pergales, – teigė kovos menų specialistas. – Karatė treniruočių pagalba vaikai išmoksta pagarbos, drausmės, nukreipti savo energiją tinkama linkme, įveikti baimes, užsibrėžti tikslus ir jų siekti. Jie supranta, kad sporte be darbo toli nenueisi ir savo tikslui atiduoda visas jėgas. Tai mane motyvuoja ir priverčia didžiuotis, kai matau, kiek daug mažų pergalių jiems pavyksta pasiekti ir kaip tos pergalės veda juos prie didelių laimėjimų – ne tik karatė varžybose, bet ir asmeniniame gyvenime.“
Nauji taškai Lietuvos kiokušin karatė žemėlapyje
Karatė T. Struopaus gyvenime yra pagrindinė veikla, tačiau jis taip pat užsiima ir finansų konsultacijomis.
„O šiaip mėgstu leisti laika su šeima, aktyvų laisvalaikį, vandenlenčių sportą, ilgus pasivaikščiojimus, gaminti maistą ir labai labai mėgstu planuoti keliones bei į jas vykti“, – nusišypsojo pašnekovas.
Permainos asmeniniame gyvenime T. Struopų atvedė prie didelių permainų – teko palikti Klaipėdą ir įsikurti Kaune. Laikinojoje sostinėje treneris liko su karatė, tačiau nusprendė ne jungtis prie kurio nors čia jau veikiančio klubo, o dirbti su „Shodan“ vėliava. Iki tol šis klubas treniruotes vykdė tik Žemaitijos regione.
„Šiame klube buvau nuo pat jo įsikūrimo, ten užaugau, formavausi kaip žmogus ir kaip kovotojas, susiradau draugų. Vėliau pradėjau vesti treniruotes ir tai tapo mano pagrindiniu darbu. Treniruoti pradėjau 2012 metais, per tą laiką užauginau daug jaunųjų karatistų, kurie pradėjo sportuoti 7 metų o man išvykus buvo jau 15 metų. Per tokį ilgą laiko tarpą susiformuoja stiprūs ryšiai, todėl norėjosi, net ir išvykus, toliau bent kažkiek prisidėti prie jų tolimesnio tobulėjimo, padėti varžybose, pasiruošimo procesuose. Taip pat įdėjau daug darbo į klubo plėtrą, prisidėjau prie to, kad klubas būtų stipriausias Lietuvoje, norėjosi tęsti šį darbą“, – pasakojo treneris.
Surasti savo vietą tarp seniai veikiančių klubų nebuvo lengva.
„Pradžioje buvo šiek tiek sunkiau, nes atvykau į naują miestą, nežinojau nei kur kokie klubai veda treniruotes, nei kur būtų laisvų vietų jas vesti. Mūsų klubo ir manęs nelabai kas žinojo, todėl reikėjo viską pradėti nuo nulio. Taip pat tuo metu buvo pats pandemijos įkarštis, reikėjo prisitaikyti prie ribojimu, dalį laiko treniruotes vesti nuotoliniu būdu. Šiuo metu Kaune turiu apie 100 sportuojančių narių, jų amžius – nuo 6 iki 30 metų“, – savo naujo kelio pradžią apibūdino T. Struopus.
Dar vienas įdomus trenerio žingsnis – sprendimas atvežti kiokušin karatė į Kazlų Rūdą.
„Kai pradėjau ieškoti, kur būtų galima vesti treniruotes Kaune, žinojau, kad nebus lengva rasti vietą. Todėl nusprendžiau pasirinkti ir netoliese esantį miestelį – Kazlų Rudą. Ten turiu giminių, todėl jis man nėra svetimas. Miestelis – labai gražus, o nuo Kauno į Kazlų Rūdą veda labai gražus kelias, kiekvieną kartą važiuodamas labai džiaugiuosi. Mieste nebuvo kiokušin karatė užsiėmimų, todėl nusprendžiau pradėti juos rengti. Buvau labai šiltai sutiktas, Kazlų Rūdos pradinės mokyklos kolektyvas padėjo viskuo, kad pavyktu pradėti vykdyti treniruotes. Esu jiems labai dėkingas, – apie naujo taško Lietuvos karatė žemėlapyje atsiradimą pasakojo T. Struopus. – Šiuo metu Kazlų Rūdoje yra apie 45 sportuojančius narius. Turime 2 grupes: vienoje sportuoja vaikai nuo 6 iki 8 metų, o kitoje – nuo 9 iki 14 metų. Mano įspūdžiai – labai geri, jaučiasi vaikų noras tobulėti, smagu, kad ir tėvai įsitraukia į procesą, domisi, kaip sekasi jų atžaloms, klausia, ką galėtų papildomai padirbėti ir pan. Jaučiasi tėvų palaikymas, jie džiaugiasi ne tik savo, bet ir kitų vaikų pasiekimais.“
Kalbėdamas apie naująsias savo veiklos vietas, treneris prie bendrų tikslų paminėjo ir plėtra.
„Išlieka tikslas ir toliau ugdyti jaunąją kartą, padėti formuoti stiprias asmenybes, ieškoti naujų narių bei plėsti „Shodan“ klubą, – sakė T. Stuopus. – Pirmieji mokiniai kitais metais jau galės dalyvauti Lietuvos čempionate, todėl stengsiuosi padaryti viską, kad pavyktu pasiekti gerų rezultatų. Be to, sulaukiu nemažai užklausų dėl jaunesnių vaikų – nuo 3 metų – treniravimo, tad nuo rugsėjo darysime darželinukų grupes, taip pat plėsime ir suaugusių sveikatingumo grupės narių skaičių. Tikiuosi, kad vieną dieną Kauno ir Kazlų Rūdos „Shodan“ sportininkai garsins Lietuvos vardą Europos ir pasaulio čempionatuose.“
Parengė Dalius Matvejevas