Kazlų Rūdos parapija: mišios ir pamokslai rusų belaisvių barake

Pušynuose ir smėlynuose skęstanti Kazlų Rūda nepriklausomybės pradžioje neturėjo savosios parapijos.

Miesto gyventojai būrėsi į įvairiausias katalikų organizacijas. Pamaldžios moterys  turėjo savo katalikų ratelius. Du religingi jaunuoliai įsteigė draugijos „Pavasaris“ kuopą. Šaulių sąjungos nariai ir gaisrininkų komanda puošė miestelį paradais. Žmonių iniciatyva buvo tvarkomas šešiolikos hektarų ploto pušynas, kuriame šlamėjo paslaptingas miesto parkas.

Iki pat 1921 metų Kazlų Rūda neturėjo savo bažnyčios – gyventojai priklausė Višakio Rūdos parapijai. Metais vėliau vikaro, kunigo Jurgio Krokininko iniciatyva mieste buvo įsteigta maža bažnytėlė, paskirtas kunigas. Naujoji parapija iš geležinkelio valdybos gavo mūrinį namą. Mūrinukas laikinai tapo maldos namais. Klebono pareigas atliko Kazys Bičkauskas. Vėliau Kazlų Rūdos parapija savo žinion perėmė ir eigulio gyvenamą namuką.

Geležinkeliečiai mūrinį namą panoro susigrąžinti. Pamaldūs vietiniai ir vėl neturėjo kur melstis. Naujasis klebonas Petras Balasevičius sugalvojo išeitį. Iš krašto apsaugos ministerijos nupirko tris rusų belaisvių lentinius barakus. Vieną iš jų pašventino, ir pašiūrė tapo naujaisiais maldos namais.

Pagaliau 1924 metais pradėta statyti medinė, Švenčiausios Jėzaus širdies šventovė. Alytuje išardytas rąstinis rusų karininkų namas dalimis atgabentas į Kazlų Rūdą. Po metų buvo laikomos pirmosios pamaldos. Bažnyčią iš senų rąstų surentė marijampolietis Juozas Plioplys. Vidaus interjerą įrengė Antanas Babeckis iš Kazlų Rūdos.

Mažažemiai parapijiečiai aukoti bažnyčios statybai neišgalėjo. Todėl lėšos buvo renkamos kitose parapijose. 1926 metais buvo gauti du nauji varpai ir įkelti į bažnyčios bokštus. Iš valdžios nupirktas devynių hektarų sklypas. Teritorijoje iškilo Špitolė. Viename jos gale buvo įrengta parapijos salė, kitame – butas vargonininkui. Klebonas Balasevičius pasistatė klebonijos tvartą ir kluoną.

Katalikais save laikė beveik trys tūkstančiai miestelio gyventojų. Du kartus per metus vykdavo atlaidai, paprastai sekmadieniais.

Netolimą Vilkaviškio miestą tuo metu vadino vyskupų sostine. Vilkaviškyje buvo įsikūrusi vyskupijos kurija, kunigų seminarija. Kas penkis metus vyskupas privalėjo lankyti visas jo žinioje buvusias bažnyčias.

1931 m., vėliau NKVD kalėjime miręs, arkivyskupas Mečislovas Reinys automobiliu lankė Vilkaviškio parapijos bažnytėles. Kazlų Rūdos parapijiečiai pasitiko „ganytoją“ su raiteliais ir dviračiais. Miestelio gyventojus sudarė labai įvairios pasaulėžiūros žmonės.

Atvykęs M. Reinys išsakė pastabas apie Kazlų Rūdos jaunimą, kuris anot jo, nesuprasdavo religijos svarbos. O miesto jaunimo nuomone, priklausyti katalikiškoms draugijoms reiškė ne ką kitą, kaip „davatkiškumą“.

Senieji šaltiniai teigia, kad atvykęs vyskupas „Guodė, ramino, barė, ragino taisytis, teikė sutvirtinimo sakramentą. O parapijiečiai pamilo Ganytoją. J. E. vyskupas atsisveikino su susirinkusiais prie išleidžiamų garbės vartų miestelio pakraštyje. Visus palaimino, ir lydimas raitelių išvyko vizituoti Višakio Rūdą.“

1930 metais Kazlų Rūdoje pradėjo veikti ugniagesių komanda. Iniciatyvūs žydai aplankė visus miestelio gyventojus. Žmonės darbo pradžiai paaukojo per tris tūkstančius litų. Ponas Varšavskis iš savo lėšų nupirko pirmąją rankinę mašiną. Per pirmąją savaitę į vietos ugniagesių būrį užsirašė penkiasdešimt žmonių. Kiekvieną sekmadienį komanda rikiavosi ir atlikdavo pratimus. Vyko taktikos ir teorijos paskaitos.

Už šešių kilometrų nuo Kazlų Rūdos stūkso Ąžuolų Būdos vardu vadinamas miestelis. Pirmoje Lietuvos Respublikoje jo gatves puošė keli seni, mūriniai namai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą iškilę „rūmeliai“ priversdavo atsisukti praeivius. Rūmais vadinti namai ryškiai išsiskirdavo iš kitų stovėjusių pirkelių.

Devynioliktame amžiuje Ąžuolų Būda garsėjo karčiamomis. Smuklės buvo pilnos stikliuką kilnojančių vyrų, o vietos šiluose siautėjo plėšikų gaujos. Dar anksčiau per miestelį žygiavo Napoleono 250 000 tūkstančių kareivių minia.

Pirmoje Lietuvos Respublikoje Ąžuolų Būdą užgožė į miesto titulą pretendavusi Kazlų Rūda. Stipriai išsiveržusi į priekį tapo pirmaujančiu miestu apylinkėse.

Tomas Sušinskas