Rugsėjo 15 dieną 17.30 val. kino teatre “Spindulys” įvyks dokumentinio filmo “XIX a. fotografo palikimas” premjera ir susitikimas su kino kūrėjais. Filmo pristatyti ir padiskutuoti su žiūrovais atvyks filmo režisierius Mindaugas Meškauskas bei prodiuserė Rasa Miškinytė.
“XIX a. fotografo palikimas” – pasakojimas apie Juzefą Čechavičių – svarbiausią XIX a. Vilniaus fotografą, bei istorinius fotografinius procesus. Epochos metraštininkas – genijus ar prisitaikėlis, menininkas ar verslininkas, o gal tiesiog modernus, laikmečio pulsą jautęs fotografas?
Paremtas gausiu fotografijų archyvu, interviu, rekonstruotais kompiuterinės grafikos vaizdais ir vaidybiniais intarpais, pasakojimas sugrįžta prie fotografijos šaknų, supažindina su XIX a. fotostudija, fotografiniais procesais. Apibrėžia Lietuvos fotografijos istoriją pasauliniame kontekste.
Sinopsis:
1851 metais Europoje ir Amerikoje buvo paskelbtas naujas patentas – fotografija ant stiklo, šlapio kolodijaus būdu. Tai buvo revoliucija fotografijos istorijoje. Vos po dviejų metų, 1853 Liubline, šiuo metodu pradėjo fotografuoti Juzefas Čechavičius. Tai liudija Caro kelionės knygose išlikęs įrašas, apie dovanų gautą caraičio fotoportretą.
1859-1860 m. J. Čechavičius fotografavo Kijeve. Tai yra pirmosios išlikusios Kijevo fotografijos.
1862-1865 m. Fotoateljė Vitebske.
Pasakojimas apie XIX a. portreto fotosesiją, portretų paplitimą, kainas ir madą. Daugiau dėmesio skiriame studijos detalėms, įrangai. Vitebske fotografas susituokė, tačiau, netrukus paliko sutuoktinę ir išvažiavo gyventi į Vilnių. Išsiskirti negalėjo, todėl vėliau, su kita moterimi susilaukęs dviejų palikuonių, juos Čechavičius registravo Vitebske paliktos žmonos vardu.
1865-1888 m. Vilniaus periodas (gausiausiai dokumentuotas fotografijose). Fotografo pažintis su architektu N. Čiaginu.
Po 1863 metų sukilimo, carinė valdžia itin griežtai prižiūri fotoateljė steigimą, leidimų fotografavimui išdavimą. Ilgą laiką J. Čechavičius buvo vienintelis Vilniuje fotografavęs gatves, apylinkes, miesto įvykius, imperatoriaus Aleksandro III apsilankymą. Įamžina katalikiškų bažnyčių griovimą, neobizantiškų cerkvių statymą.
1874 m. kreipęsis į Sankt Peterburgo Dailės akademiją, Čechavičius pirmasis Lietuvoje gavo autorines teises į atvaizdus ginantį pažymėjimą. Tuo metu Europoje prasidėjo pirmieji autorių teises ginantys teismai.
Nuotraukų ir atviručių tiražavimas. Albumino atvaizdų gamybos proceso detalus demonstravimas.
Žymiojo „Neries pakrančių albumo“ atsiradimas. 1882 metais grafas V. Zubovas surengė kraštotyrinę kelionę Nerimi. Čechavičius, tuomet jau 64-rių metų amžiaus, keliauja kartu ir įamžina viską fotografijose.
XIX a. fotografijos procesas lauko sąlygomis, kilnojama fotolaboratorija, įrengta palapinėje.
1888 m. – ligos patale, nesulaukęs 70 metų, J. Čechavičius miršta.
Su J. Čechavičiumi Vilniuje baigiasi ir šlapio kolodijaus era. Fotografija progresuoja, atsiranda paprastesni metodai, iškyla nauji garsūs vardai – S. Fleury, J. Bulhakas…
Filmo finansiniai rėmėjai: Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos nacionalinis muziejus.
Bilietai:
Moksleivių grupėms, senjorams, neįgaliesiems taikomos nuolaidos.
Daugiau informacijos, registracija mokykloms tel. +370 650 52636
spinduliokinas.lt informacija
