Kodėl darbuotojai nepatenkinti, atskleis eneagrama ir metaforinės kortos

Nemotyvuoti darbuotojai nėra laimingi žmonės ir už savo nepasitenkinimą įmones baudžia didžiuliais nuostoliais. Vadovams sunku suprasti, kodėl, atrodytų, protingas darbuotojas tinkamai neatlieka jam pavestų užduočių.

Pastaruoju metu itin akcentuojama nepasitenkinimo darbu ir motyvacijos stokos priežastis – užduotys, neatitinkančios darbuotojo gebėjimų bei asmeninių savybių. Mokslininkas, psichologas A. Furnham pasiūlė pasitenkinimo darbu formulę – tai darbo charakteristikų ir darbuotojo asmeninių savybių sąveikų visuma.

Vienas iš sprendimų – mokymai

Jeigu užduotumėte atvirą klausimą darbuotojui – kokioje srityje jis geriausiai išnaudotų savo gebėjimus, aiškaus atsakymo nesulauktumėte. Kodėl? Labai dažnai žmonės patys nežino savo stiprybių. Dažnai jie nesupranta, kodėl vengia atlikti tam tikrus pavedimus arba juos atlieka ne taip, kaip iš jų tikimasi. Ne visada ir vadovams pavyksta nustatyti, kokioms užduotims tinkamiausias konkretus žmogus.

Motyvacinių mokymų trenerės Redos Slavinskaitės teigimu, solidžios įmonės būna išbandžiusios įvairius klasikinius mokymus, bet ieško naujų metodų, kurie padėtų darbuotojams ir jų vadovams pažinti save kaip asmenybę, atrasti savo privalumus ir išmokytų priimti kolegų trūkumais. Geri mokymai darbuotojams ir vadovams yra tas arkliukas, ant kurio įmonė gali „nušuoliuoti” į naujas platumas.

Eneagrama

Eneagramos ištakos siekia Babilono laikus. Amerikiečių psichiatras, geštalto terapeutas K. Narancho atlikęs mokslinius tyrimus, pagrindė metodo veiksmingumą ir pristatė šį modelį visuomenei. Šis metodas leidžia tikėtis ne tik geresnių rezultatų darbe, glaudesnio bendradarbiavimo su kolegomis, tačiau taip pat pagerina žmogaus gyvenimo kokybę.

„Jeigu į eneagramą žiūrėsite tik paviršutiniškai, tai gali pasirodyti eiline asmenybių tipologija. Tačiau eneagramos mokymams skyrę daugiau laiko, jūs ne tik suprasite tam tikro elgesio priežastis, bet ir išmoksite keisti savo vidines nuostatas, o tada ir elgesį.”, pasakoja R. Slavinskaitė. Eneagramos metodą klientai apibūdina kaip kelionę į save, kurioje išsprendžiami ne tik darbiniai sunkumai ir konfliktai, bet ir pagerinami asmeniniai santykiai, atrandama ramybė.

Metaforinės kortos

Ne, šiomis kortomis darbuotojai pokerio nežais ir ateities nepranašaus, nors profesionaliai naudojant šias kortas, savo ateitį galima gerokai pagerinti. Ant kiekvienos kortos yra skirtingi asociatyviniai piešiniai, kurie žmogų veikia kaip projekcija. Darbuotojas, kalbėdamas apie piešinį, iškelia gilumines problemas į paviršių, atskleidžia savo poreikius, kuriuos ne visada sugeba ar nori įvardinti. Šis metodas veiksmingas dirbant su itin racionaliais, intravertiškais  žmonėmis, kurie vengia kalbėti apie jausmus.

Europoje metaforines kortas pradėjo naudoti vokiečių psichoterapeutas M. Egetmeyer. Pirmoji asociatyvinių kortų kaladė buvo pristatyta 1985 metais. Šiuo metu yra leidžiama daugybė įvairių pavadinimų kortų, tačiau jų visų tikslas tas pats – padėti klientui suprasti ir įvardinti problemas, surasti jų sprendimo būdus, išsigryninti tikslus, naujų idėjų paieškai.

Kompanijos koučingo kultūra

Besidomintiems saviugda ir tobulėjimu, koučingo terminas yra pažįstamas, o kalbininkai siūlo jį keisti ugdomuoju vadovavimu. Yra teigiančių, kad Sokratas galėtų būti vadinamas koučingo pradininku – filosofas,  užduodamas klausimus mokiniams, mokė juos analizuoti save. Šių laikų koučingas atsirado XX amžiaus 8-tame dešimtmetyje, kai W.Timothy Gallwey, profesorius, mokęs teniso, suprato, jog sportininkas pirmiausia turi įveikti savo vidinius barjerus ir išleido knygą, kuri buvo parduota milijoniniais tiražais.

Pasak motyvacinių mokymų trenerės, ugdomasis vadovavimas – tai šiuolaikinio lyderio komunikavimo būdas su savo komanda. Tai toks bendravimo būdas, kai darbuotojai drąsinami ieškoti sprendimų patys, kai jie gerbiami ir jais pasitikima. Programa, padedanti kurti įmonės koučingo kultūrą susideda iš kelių etapų, kurių metu vyksta mokymai, individualios vadovų konsultacijos, grupiniai užsiėmimai su žemesnės grandies vadovais, darbuotojais bei  visos įmonės supervizija.

Metodų sąrašas, kaip darbuotojui padėti atrasti pasitenkinimą darbu, nėra baigtinis. Atsiranda vis naujų, pritaikomi tik fragmentai ar apjungiami keli metodai. „Mokymai nėra vienintelis problemų sprendimo būdas, bet be mokymų neįsivaizduoju įmonės augimo.”, apibendrina savo požiūrį į įmonių mokymus R. Slavinskaitė, Re-Act.lt projekto autorė, kuri prieš tapdama mokymų trenere, pati daug metų dirbo vadovaujantį darbą.

Daiva Valančiūtė