Stresas ir įtampa – problema, su kuria susiduria dažnas žmogus šiandien. Kovojant su ja, imamasi įvairiausių priemonių. Deja, ne visos iš jų veiksmingos, o kai kurios – netgi labai žalingos žmogaus sveikatai.
Rūkymas – apgaulingas atsipalaidavimo būdas
Pirmas dalykas, ką stresinėse situacijose daro rūkantieji – tai prisidega cigaretę. Dažnai šis veiksmas yra nevalingas, tačiau, atrodytų, tikrai padeda apraminti nervus. Visgi šis raminantis poveikis yra apgaulingas, o už jį sumokama kaina – didelė.
Norint suprasti, kodėl cigarečių poveikis atrodo atpalaiduojantis, reikia suprasti, kaip veikia veikliosios tabako medžiagos – visų pirma, nikotinas. Ši priklausomybę sukelianti medžiaga stimuliuoja už malonumo centrus atsakingas smegenų dalis ir skatina dopamino molekulių išsiskyrimą. Prie tokio poveikio organizmas greitai pripranta, todėl kyla noras rūkyti vėl ir vėl. Prie rūkalų pripratusį žmogų neparūkius pradeda kankinti bloga nuotaika, nerimas, jis jaučiasi suirzęs, pavargęs. Gali pasireikšti netgi depresijos simptomai. Visi šie pojūčiai laikinai nuslopinami užsirūkius. Būtent dėl to atrodo, kad cigaretės malšina stresą, nors iš tiesų rūkymas jį ir sukelia ar sustiprina.
Nors dažniausiai žmonės rūko, kad gautų nikotino, pridegę cigaretę kartu su nikotinu jie gauna kokteilį pavojingų cheminių medžiagų – dervų, kancerogenų, anglies monoksido ir kt. Šios nuodingos medžiagos išsiskiria tabakui degant aukštoje – maždaug 600 °C – temperatūroje ir sukelia vėžį, širdies bei kraujagyslių ligas, kenkia daugeliui kūno organų, gali sukelti nemigą, bloginti bendrą savijautą. Nors nikotinas dažnai yra laikomas vienu žalingiausiu rūkimo šalutiniu efektu, vis dėlto tokie kaltinimai yra nepelnyti. Nors ši veiklioji medžiaga sukelia priklausomybę, tačiau nėra siejamas su vėžiniais susirgimais. Visgi kovoje su stresu cigaretės tikrai nėra sąjungininkas, o veikiau grėsmingas priešas sveikatai.
Alkoholis nuo streso neišvaduoja
Siekiant numalšinti stresą neretai griebiamasi ne tik cigaretės, bet ir taurelės. Tačiau alkoholis problemų išspręsti taip pat nepadės, o greičiausiai tik jas pagilins. Alkoholis yra depresantas, todėl pasižymi slopinančiomis savybėms ir gali sukelti ar sustiprinti neigiamas emocijas – nerimą, pyktį, liūdesį, depresiją. Kadangi alkoholis taip pat slopina savikontrolę ir racionalų mąstymą, šios neigiamos emocijos gali vesti prie blogų pasirinkimų ir žalingo elgesio, dėl kurio vėliau neretai tenka gailėtis. Tai savo ruožtu gali sukelti dar daugiau streso ir nerimo.
Didesni alkoholio kiekiai ir dažnas jo vartojimas kenkia sveikatai ir gali sutrikdyti įvairias organizmo funkcijas. Gausus alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kepenų, virškinimo sistemos ligas, vėžį. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat silpnina imuninę sistemą, blogina atmintį ir kognityvinę funkciją, sukelia psichologinius sutrikimus. Be abejo, alkoholio vartojimas taip pat siejamas su įvairiomis socialinėmis problemomis ir gali pakenkti asmeniniams santykiams, darbui.
Jeigu alkoholio visiškai atsisakyti visgi negalite, tai norint išvengti minėtų problemų per savaitę reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 14 alkoholio vienetų. Vienas alkoholio vienetas prilygsta 10 ml gryno alkoholio. Visgi net ir neviršijus šio kiekio, kyla rizika apsinuodyti alkoholiu, apsvaigus patirti traumas, priimti netinkamus sprendimus.
Skubėti griebtis vaistų nereikėtų
Nerimui nuslopinti vis dažniau vartojami ir vaistai. Nors tam tikrais atvejais jie gali būti išties reikalinga ir veiksminga priemonė psichologinei pusiausvyrai atstatyti, tačiau dėl medikamentų vartojimo visuomet turėtų spręsti gydytojai. Piktnaudžiavimas raminamaisiais gali privesti prie priklausomybės ir pakenkti sveikatai.
Piktnaudžiaujant raminamaisiais ir antidepresantais, gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip mieguistumas, galvos svaigimas, prasta koncentracija, negebėjimas rišliai reikšti minčių, sutrikusi motorika, sulėtėjęs kvėpavimas. Specifiniai šalutiniai poveikiai priklauso nuo konkrečių vaistų ar jų klasės.
Vartojant vaistus neatsakingai ir ne pagal gydytojų nurodymus, taip pat galima pakenkti įvairiems kūno organams, įskaitant širdį, kepenis, inkstus. Be to, egzistuoja rizika vaistų perdozuoti ir sukelti rimtą grėsmę savo gyvybei. Dėl to raminamuosius ar antidepresantus būtina vartoti tik tuomet, kai juos paskiria kompetentingi medicinos specialistai ir tik pagal jų pateiktus nurodymus.
Saugių būdų kovoti su stresu netrūksta
Nors siekiant atsipalaiduoti ir išsivaduoti nuo streso gali kilti pagunda eiti lengviausiu keliu ir griebtis rūkalų, alkoholio ar vaistų, tačiau tai gali įklampinti į priklausomybes, rimtai pakenkti sveikatai ir dar labiau pabloginti psichologinę būklę. Dėl to verčiau rinktis gerokai efektyvesnius ir patikimesnius kovos su stresu būdus.
Sumažinti patiriamą stresą gali padėti paprasčiausias pasivaikščiojimas lauke ar fizinė veikla. Svarbu nepamiršti, kad gera psichologinė sveikata prasideda nuo geros fizinės savijautos, o judėjimas ir aktyvumas, kaip ir subalansuota mityba, tam yra itin svarbūs. Taip pat reikėtų pakankamai dėmesio skirti ir kokybiškam poilsiui, mėgstamoms veikloms, bendravimui su artimaisiais. Siekiant atsikratyti įtampos, verta išbandyti įvairius atsipalaidavimo metodus – jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus. Taip pat padeda ir aktyvios pastangos mąstyti pozityviau. Visa tai leidžia suvaldyti stresą ir labiau mėgautis gyvenimu. Vis dėlto jeigu su stresu nepavyksta susitvarkyti savarankiškai yra rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
