Kur dėti alyvą: atsakė į amžiną vairuotojų klausimą tvarkant automobilį
Transporto priemonių parkas Lietuvoje auga, tačiau perdirbimui surenkamo naudoto automobilių tepalo kiekis mažėja. Pavojingų atliekų tvarkytojai sako, kad pandemija dar labiau išryškino alyvos atliekų tvarkymo problemas. Kiek Lietuvoje perdirbama alyvos atliekų ir kur dingsta likusios?
Gamintojai ir importuotojai į Lietuvą 2019 metais įvežė beveik 22 tūkst. tonų alyvos, 2018-aisiais – 21,6 tūkst. tonų. Dar tonos tepalų į rinką turėjo patekti nelegaliai ir kartu su įvežamais naudotais automobiliais.
„Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad alyvos kiekis nuo 2007-ųjų, kai gamintojai ir importuotojai į rinką patiekė 24,6 tūkst. tonų, kasmet mažėjo. Naudoto automobilių tepalo perdirbimo rodikliai taip pat nuosekliai smuko. Lietuvoje perdirbama mažiau nei ketvirtadalis naudoto tepalo ir natūraliai kyla klausimų, o kur gi ši pavojinga atlieka dingsta, jei nepatenka pas atliekų tvarkytojus?“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, rašoma pranešime spaudai.
Oficialių duomenų, kiek automobilių alyvos atliekų buvo surinkta pirmaisiais pandemijos metais, nėra, tačiau tendencijos rinkoje, anot atliekų tvarkytojų, toli gražu nedžiugina.
„Naudotos alyvos pridavimo atliekų tvarkytojams kiekiai per pandemiją krito, nes autoservisai buvo pristabdę veiklą, o iš namų dirbantys darbuotojai mažiau naudojosi automobiliais. Dabar priduodamo naudoto tepalo kiekis palaipsniui didėja, tačiau kai kurie autoservisai susiduria su kita problema. Nors paklausa autoserviso paslaugoms rinkoje yra didelė, transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto įmonėms trūksta darbuotojų – dėl to suteikiama mažiau paslaugų ir tai automatiškai atsiliepia surenkamam alyvos atliekų kiekiui visoje šalyje“, – teigia atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras’“ vykdančioji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
K. Štelmokaitienė taip pat pažymi, kad alyvos sutvarkymo (perdirbimo) kiekiui įtakos turi ir tie patys, jau daug metų, egzistuojantys veiksniai.
„Ne paslaptis, kad rinkoje apstu transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto subjektų, kurie kaupia ir sandėliuoja alyvos atliekas, o vėliau dalį arba visas jas sudegina patalpų šildymui arba neteisėtai pašalina bei panaudoja. Naudoto tepalo pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje sutvarkoma tiek mažai šios pavojingos atliekos“, – kalba „Atliekų tvarkymo centro“ vykdančioji direktorė.
Dar viena problema, kai gyventojai, patys keičiantys automobilių tepalą, panaudotą alyvą priduoda atliekų tvarkytojams sumaišytą su kitomis atliekomis, pavyzdžiui, dažais. Tokiais atvejais tokia atlieka yra netinkama perdirbimui.
Naudota alyva, kaip ir senos padangos, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai ar sėdynės, priskiriama vertės rinkoje neturinčioms automobilių atliekoms ir už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka mokėti. Dėl to neretai šios atliekos patenka į buitinių atliekų konteinerius, pamiškes ir kitas nuošalias vietas. Problemų dėl teigiamą vertę rinkoje turinčių atliekų (automobilių akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, metalų) nekyla, nes jomis tinkamai pasirūpina net ir nelegalūs autoservisai ar kiti šia veikla užsiimantys asmenys.
Pavojingos atliekos
„Visos teigiamą ir neigiamą vertę turinčios automobilių atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus, kad būtų tinkamai perdirbtos. Ragintume visus automobilių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikiančius asmenis atsakingai rūšiuoti ir pasirūpinti šiomis atliekomis. Visus, kurie dar nėra aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam. Autoservise“ dalyviai, taip pat kviečiame prisijungti ir bendradarbiauti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė.
Buitiniuose katiluose nelegaliai deginamas tepalas išmeta į atmosferą tokius sunkiuosius metalus, kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis ar cinkas. Per dideli į žemę ir vandenis patekę šių metalų kiekiai žalingi tiek gyviesiems organizmams, tiek augalams. Į gruntą išpiltas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens.
Alyvos atliekų regeneravimas leidžia sutaupyti gamtos išteklius ir saugoti aplinką. Iš Lietuvos naudotas tepalas eksportuojamas perdirbimui į Lenkiją, Vokietiją, Suomiją.
Gyventojai dėl alyvos ir kitų automobilių atliekų pridavimo gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ arba nuvežti tam tikrą atliekų kiekį į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
