Laiko dulkes nubraukus… (15) Projekto vyr. konstruktorė Skaidrė Urbanavičienė

Skaidrė Urbanavičienė 1961 metais su pagyrimu baigusi KPI chemijos fakultetą ir įgijusi maisto pramonės technologijos specialybę bei gavusi paskyrimą, atvyko dirbti į Kapsuko SKB. Vos tik atvykusią, ją pasiuntė pusei metų į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje pagilinti žinias mechanikos ir maisto pramonės mašinų gamybos srityje.

SKB (PAKMA)
SKB (PAKMA) © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas

SKB metraštyje yra likęs jos prisiminimas apie darbo pradžią: „Prisipažinsiu, konstruktorės darbas mane nelabai traukė. Braižybos nemėgau. Tačiau įgijusi žinių apie maisto pramonės mašinų gamybą supratau, kad mano specialybę papildžius mechanikos žiniomis, konstruktorės darbe atsiveria įdomi perspektyva kurti naujus įrenginius maisto pramonei“.

Vos pradėjusi dirbti Skaidrė išsiskyrė iš kitų savo pareigingumu, darbštumu, kruopštumu. Viso šito šaknys, kaip dabar sako ji pati, persidavė iš tėvų namų. Jos aplinka buvo išsiskirianti iš aplinkinių, nes tėvo pusbrolis Adolfas Šapoka buvo 1936 metais išleistos „Lietuvos istorijos“ redaktorius ir atskirų jos dalių autorius. Netgi dabar, toli pažengus Lietuvos istorijos, tyrinėjimams, ji tebėra populiari, o anuomet darė didžiulę įtaką lietuvių tautinės patriotinės pozicijos formavimuisi.

Mama buvo mokytoja. Po pirmosios sovietinės okupacijos, Kauno sporto halėje 1940 metų rugpjūčio 14-15 dienomis buvo sušauktas visos Lietuvos mokytojų suvažiavimas. Dalyvavo apie 10 tūkst. mokytojų. Po internacionalo, kurio mokytojai negiedojo, vos nutilus orkestrui, būrelis mokytojų užtraukė „Lietuva, Tėvyne mūsų“… Visi mokytojai kaip vienas atsistojo, ir skliautais nuaidėjo Lietuvos himnas…Naujoji valdžia įsitikino, kokią galią turi himno žodžiai ir kokia tvirta buvo tautinė mokykla. Šito atleisti ji negalėjo. Pirmuosiuose sausakimšuose ešelonuose 1941 metų birželio 14 d., riedančiuose link Sibiro sėdėjo ir dauguma mokytojų. Tarp jų buvo ir Skaidrės mama su abiem dukrom. Jos atsidūrė Altajaus krašte 80 km. nuo Barnaulo.

Skaidrė Urbanavičienė
Skaidrė Urbanavičienė MPAG teritorijoje 1976 m./Asmeninio archyvo nuotr.

Sugrįžus į Lietuvą abi dukros baigė aukštuosius mokslus ir abi labai profesionaliai darbavosi.

Paminėtos aplinkybės formavo Skaidrės mentalitetą, jos požiūrį į Lietuvą, į darbą, pareigingumą.

Ji labai vertina laikotarpį, kai dirbo kartu su gabiu konstruktoriumi J. Augustaičiu, iš kurio mokėsi dirbti kūrybingai. Apie konstruktorės darbą Skaidrė, jau turėdama patirties, kalbėjo: „Svarbiausia nuolat gilinti technines žinias, nesustoti vietoje. Reikia pasirinkti vieną įrengimų grupę ir nuosekliai su ja dirbti, kitaip gerų rezultatų nepasieksi“.

Taip jau sutapo, kad jai teko dirbti projekto vyr. konstruktore prie pačios sudėtingiausios SKB kuriamų įrenginių grupės – prie automatų, kurie patys termiškai formuoja tarą, fasuoja į ją maisto produktą ir uždaro pakuotę. Vaizdžiai kalbant, tai tikra „sunkiasvorė“ technika tiek pagal konstrukciją, tiek, žinoma, ir pagal svorį.

Iš 30 savo darbo metų, 20 ji paskyrė šios sudėtingos fasavimo–pakavimo automatų gamos tyrinėjimams, eksperimentavimui ir konstravimui. Iki smulkiausių niuansų ji gali ir dabar paaiškinti kiekvieno mechanizmo sandaros detales ir jo darbo principą. Apie Skaidrės darbus toliau tegul kalba jos sukurti įrenginiai.

Prie automato M6-ORP bandomojo pavyzdžio šaltkalvis B. Akelaitis tariasi su vadovaujančiuoju konstruktoriumi A. Račkausku
Prie automato M6-ORP bandomojo pavyzdžio šaltkalvis B. Akelaitis tariasi su vadovaujančiuoju konstruktoriumi A. Račkausku

Pirmoji užduotis pradedant dirbti prie šios sudėtingos gamos įrenginių buvo automato M6-ORV, skirto liesai varškei fasuoti į termiškai formuojamus nukirstos piramidės formos indelius, uždengiant juos aliuminine folija, laminuota termiškai susivirinančiu sluoksniu, pritaikymas fasuoti produktus po 250 g ir 500 g. Taip pat šis automatas turėjo būti pritaikytas naudoti 2 rūšių pakavimo medžiagas. Tuo laiku jau buvo atsiradę polivinilchlorido plėvelė ir polistirolo juosta. Šio darbo rezultatas – formavimo-fasavimo automato dvi modifikacijos: M6-ORV-1, fasuojantis produktą po 250 g ir M6-ORV-2, fasuojantis produktą po 500 g. Visa tai atlieka tas pats automatas, padarius tam tikrus detalių pakeitimus.

Prie šio darbo atitinkamuose jo etapuose dirbo J. Katkauskas, I. Davainienė, A. Aleksienė, Z. Virbickas, V. Sakalauskienė, V. Kaluškevičius.

Toliau sekė analogiško darbo principo automato M6-ORD, fasuojančio grietinę ir majonezą po 200 g techninės dokumentacijos ruošimas. Vėliau, atsižvelgus į užsakovų ir vartotojų pageidavimus, panaudojus šio automato bazę, sukurtos modifikacijos M6-OR2-D-1 fasuojant produktą po 200 g ir M6-OR2-D-2 fasuojant po 250 g.

Prie šios temos daug dirbo I. Davainienė, taip pat S. Papartienė, B. Jašinienė, Z. Virbickas, A. Aleksienė.

Panaudojus automato M6-OR3-V bazę, 1978 metais baigiamas konstruoti lydyto sūrio fasavimo automatas M6-ORK. Pradėdama šį darbą Skaidrė nusprendė atsisakyti iki šiol naudoto pristumiamo vežimėlio su produkto padavimo bunkeriu. Ji bunkerį tvirtina stabiliai virš paties automato, tuo sutaupydama gamybinį plotą bei pagerindama ergonominius reikalavimus ir estetinį vaizdą. 1979 metų pirmąjį pusmetį pagaminamas jo bandomasis pavyzdys. Galimos dvi šio automato modifikacijos: M6-ORK-1 (100 g) ir M6-ORK-2 (200 g). Automatas termiškai formuoja indelius iš polistirolo juostos, fasuoja į juos lydytą sūrį, uždengdamas juos aliuminio folija, laminuota termiškai susivirinančiu sluoksniu. Automato našumas – 80 indelių per minutę. Sėkmingi bandymai įvyksta Šiaulių pieno kombinate.

Automato M6-ORP bandomasis pavyzdys ruošiamas gamykliniams bandymams
Automato M6-ORP bandomasis pavyzdys ruošiamas gamykliniams bandymams

Maskvoje vykusioje Tarybų sąjungos liaudies ūkio pasiekimų parodoje automatas laimi 1 sidabro ir 3 bronzos medalius. Sidabro medalis paskiriamas projekto vyr. konstruktorei Skaidrei Urbanavičienei.

Prie šio automato kūrimo skirtingais darbo etapais dalyvavo I. Davainienė, A. Aleksienė, Z. Virbickas, V. Kaluškevičius, V. Sakalauskienė, I. Starožuk, B. Jašinienė, D. Januševičiūtė.

Teko Skaidrei vykdyti ir tuomet gaunamus, vadinamus vyriausybinius, aukščiausios TSRS valdžios nutarimus. 1987 metais konstruojama pirmoji buvusioje Tarybų Sąjungoje linija M6-IFB, skirta žuvies pastos fasavimui į termiškai formuojamus indelius po 50 g arba 75 g ir jų grupiniam sudėjimui į plastmasines dėžes. Skaidrė atsakinga už visą liniją. Ji konstruoja formavimo-fasavimo automatą M6-IFB/1, o sudėjimo į dėžes įrenginį M6-IFB/2 kuria E. Zygmanta. Čia atsilikti nuo darbo grafiko nebuvo galima jokiais būdais…Užduotis buvo įvykdyta laiku. Prie jos dirbo I. Davainienė, A. Račkauskas, B. Pečiulienė.

1980 metais Maskvoje vykusiose olimpinėse žaidynėse, (kurias, beje, ignoravo dauguma pasaulio šalių dėl 1979 metais įvykdytos sovietų karinės invazijos į Afganistaną), sklandžiai dirbo ir Skaidrės specialiai olimpiadai sukurtas fasavimo automatas, skirtas fasuoti džemui arba marmeladui į vienkartinio naudojimo indelius mažomis porcijomis. Jo našumas – 70 paketėlių per minutę.

Paskutiniai jos darbai skirti šios gamos automatų našumo didinimui. Tai automatas M6-ORP grietinės ir dietinės varškės fasavimui po 250g ir automatas M6-OR2-P, kurio dvi modifikacijos skirtos lydyto sūrio fasavimui po 100g arba po 200g. Sovietsko (buv. Tilžėje) pieno kombinate įvykę bandymai buvo sėkmingi, pasiektas našumas 120 indelių per minutę, t. y. 1,5 karto didesnis nei iki tol dirbusių šios paskirties įrenginių. Gauta rekomendacija serijinei gamybai, tačiau dėl 1987-1988 metais prasidėjusios pertvarkos ir pasikeitusių gamybinių ryšių automatas nebuvo gaminamas.

Šaltkalvis surinkėjas R. Nedzinskas atlieka automato M6-ORP paskutinius derinimo darbus
Šaltkalvis surinkėjas R. Nedzinskas atlieka automato M6-ORP paskutinius
derinimo darbus

Vykdant visus šiuo darbus Skaidrė kaip projekto vyr. konstruktorė pažymi kartu dirbusią Ireną Davainienę: „Tai gabi, savarankiška, kūrybinga konstruktorė, vertinanti savo žodį, Ja buvo galima pasitikėti“. Taip pat labai teigiamai atsiliepia apie Juditą Žiurinskaitę, su kuria konsultuodavosi visais terminio polimerinių medžiagų formavimo klausimais.

Pabaigai reikia paminėti, kad Skaidrė buvo aktyvi visuomenininkė, net 3 kartus išrinkta miesto tarybos deputate (dabar tai būtų savivaldybės tarybos narė). Ten dirbdama ir atkakliai reikalaudama, priversdavo valdžią vykdyti jai rinkėjų pateiktus pasiūlymus (pvz., dėl autobusų stotelės prie tuometinės autobusų stoties, dėl šaligatvio paklojimo prie Sporto gatvės, kuria kasdien į darbą ir iš jo eidavo daugiau kaip 2000 MPAG ir SKB darbuotojų, dėl spaudos kiosko Draugystės mikrorajone ir kt.).Didžioji dauguma tuometinių deputatų jeigu ir pateikdavo savo rinkėjų pasiūlymus, tai jau kontroliuoti jų vykdymą jokiu būdu nedrįsdavo. Tokie pasiūlymai likdavo dūlėti stalčiuose…Skaidrė visuomet buvo pilietiškai aktyvi.

Liusė Sakalauskaitė
Liusė Sakalauskaitė © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas

Skaidrė ir dabar yra aktyvi kultūrinių renginių lankytoja, be to, kaip pati sako, pagaliau išėjus į užtarnautą poilsį, gali skirti laiko ir grožinės literatūros skaitymui, ko labiausiai jai trūko darbo metais.

Liusė Sakalauskaitė – SKB Patentų ir Techninės informacijos skyriaus vedėja

Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.

Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio

Parengė Ugnė Stanaitė

Sūduvos gidas

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE