Laiko dulkes nubraukus…(23) Jų pėdsakai SKB taip pat gilūs

Baigiant rašyti apie Kapsuko Specialaus konstravimo biuro (SKB) projekto vyr. konstruktorius būtina prisiminti tuos, kurie šiose pareigose dirbo neilgai, tačiau jų darbai buvo svarbūs, o rezultatai įvertinti gana solidžiai. Paminėsime tuos darbus, kurie yra užfiksuoti ir SKB metraštyje.

SKB (PAKMA)
SKB (PAKMA) © Sūduvos gidas / Vytautas Karsokas

Arūnas Adomavičius 1972 metais baigęs Kauno Politechnikos Instituto (KPI) mechanikos fakulteto maisto pramonės mašinų ir aparatų specialybę ir gavęs paskyrimą įsidarbino SKB. Jaunas specialistas darbe labai greitai pasireiškė kaip pareigingas, darbštus bei turintis organizacinių gabumų inžinierius-konstruktorius. SKB vadovai atkreipė į tai dėmesį ir 1978 metais, pasitraukus iš darbo antrojo konstravimo skyriaus vedėjui J Katkauskui, į jo vietą paskyrė A. Adomavičių. Dar prieš tai Arūnas kaip projekto vyr. konstruktorius buvo paruošęs keletą įrengimų paukštienos pakavimui, sukūręs komplektą M6-OUB, skirtą fasuotos grietinės šaldymui ir grupiniam indelių sudėjimui.

A. Adomavičiui aukso medalį už linijos M6-FUF sukūrimą įteikia SKB viršininkas V. Mickevičius
A. Adomavičiui aukso medalį už linijos M6-FUF sukūrimą įteikia SKB viršininkas V. Mickevičius

Kai SKB gavo užduotį sukurti liniją įvairaus asortimento dešrų gaminiams pjaustyti, fasuoti ir įpakuoti į polimerinę plėvelę, ji buvo patikėta vykdyti Arūnui. Jam vadovaujant buvo sukurta linija M6-FUF. Dešra buvo ne tik pjaustoma ir fasuojama į vakuumuojamas pakuotes, bet šios pakuotės buvo sveriamos ir markiruojamos, pritvirtinant etiketę su vartotojui svarbiais duomenimis. Linija buvo valdoma panaudojant mikroelektronikos elementus. Bandymai atlikti Alytaus mėsos kombinate. 1985 metais linijos pavyzdys buvo eksponuojamas Maskvos visasąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje (VLŪPP) „Mokslo ir technikos progresas-85“ ir pelnė aukso medalį, kuris buvo paskirtas A. Adomavičiui, sidabro medalis paskirtas A. Poniškaičiui už mikroelektronikos schemos sukūrimą ir bronzos medalis – I. Starožukui.

1986 metais linija M6-FUF eksponuota Maskvoje tarptautinėje parodoje INPRODTORGMAŠ-86.

Linija buvo kuriama bendradarbiaujant ir tarpusavyje derinant vykdomus darbus su Kijevo (Ukraina) prekybos įrenginių gamybos bandomuoju konstravimo biuru. Ją kuriant A. Adomavičius jau dirbo skyriaus vedėju. Prie šios temos taip pat dirbo vadovaujantysis konstruktorius I. Starožuk, inžinierius A. Poniškaitis, konstruktorė N. Keselienė. Ilgiausiai dirbę skyriaus darbuotojai pakalbinti akcentuoja, kad sklandžiausiai skyrius dirbo vadovaujant Arūnui.

M6-FUF dešrų pjaustymo , fasavimo ir įpakavimo linija
M6-FUF dešrų pjaustymo , fasavimo ir įpakavimo linija

Eugenijus Židonis SKB pirmame konstravimo skyriuje pradėjo dirbti 1964 metais. Tai buvo labai gabus ir išradingas inžinierius konstruktorius. Kai 1970 metais šio skyriaus vedėjas E. Ivanauskas buvo paskirtas SKB vyriausiuoju inžinieriumi, jo pareigos buvo pasiūlytos Eugenijui. Tiek SKB, tiek ir Kapsuko Maisto pramonės automatų gamyklos (MPAG) darbuotojai dar ir dabar puikiai prisimena jo sukurtus automatus lydytiems sūreliams fasuoti briketais į aliumininę foliją M6-ARU ir M6-AR1-U. Abiejų automatų konstrukcija apginta autoriniais išradimų liudijimais, gautas taip pat ir pramonės pavyzdžio liudijimas. Automatas M6-ARU buvo paklausus ne tik vidaus rinkoje, bet ir užsienyje. Vien 1976 metais 11 šių automatų eksportuota į Čekoslovakiją, 8 – į Vokietijos Demokratinę respubliką, 1 – į Lenkiją ir 1 – į Graikiją.

1977 metais Čekoslovakijos Brno mieste tarptautinėje parodoje automatas M6-ARU pelnė aukso prizą „SALIMA-77“, o 1982 metais Bulgarijoje Plovdivo mieste tarptautinėje rudens mugėje apdovanotas aukso medaliu. Buvo šis automatas eksponuotas ir Maskvos VLŪPP ir gavęs apdovanojimų, tačiau konkretūs duomenys neišlikę.

Kuriant šį automatą E. Židoniui talkino P. Mažuolis, D. Raslavičiūtė, E. Valenta, N. Mikalauskienė, O. Šulinskienė, B. Leonienė, T. Vosylienė, L. Sakalauskaitė.

Eugenijus daug nuoširdaus dėmesio skyrė skyriuje dirbantiems jauniems specialistams, nuolat pasidomėdamas, ar aiški ir suprantama užduotis, patardamas ir padrąsindamas dar nepatyrusį jauną žmogų. Kaip pasakoja skyriaus darbuotojas E. Valenta, vedėjas darbuotojų neskirstė pagal „rangus“ ir „antpečius“ – visi jam buvo lygūs, su visais buvo vienodai pagarbus.

J. Šolys 1964 m.
J. Šolys 1964 m.

Julius Šolys 1962 metais pradėjęs dirbti SKB, jau po poros metų gavo užduotį paruošti cukraus, kruopų ir kitų birių produktų fasavimo į polietileninius paketus automato M6-ARB techninę dokumentaciją. Pradėjus šį darbą teko atlikti labai daug eksperimentų, kadangi analogiškų įrengimų pavyzdžių dar nebuvo. Sunkiai teko spręsti polietileninio paketo formavimą ir daugybę su tuo susijusių problemų. Kartu su juo šį darbą vykdė vadovaujantysis konstruktorius A. Sarpalius. Dalis eksperimentų buvo atlikti Panevėžio cukraus fabrike, kur J. Šoliui teko dirbti kartu su inžinieriumi Depiuji, taip pat eksperimentavusiu fasuojant cukrų į polietileno paketus. Jų abiejų kone dvejų  metų rezultatai buvo apginti autoriniu liudijimu, Dokumentacija buvo paruošta, tačiau serijiniu būdu automatas nebuvo gaminamas.

1965 metais J. Šolys paskiriamas pirmo konstravimo skyriaus vedėju. Jau būdamas vedėju jis dirba prie sudėtingos temos ruošiant automato M6-ORV, skirto varškei fasuoti į termiškai formuojamus indelius eskizinį projektą, panaudojant pagal užduotį nurodyto vokiečių firmos HASSIA automato konstrukcijos principą.

1970 metais paruošė margarino briketų fasavimo-pakavimo automato M6-AR2-M techninę dokumentaciją.

1973 metais Julius labai aktyviai įsitraukė į darbą S. Žiūriui ruošiant valgomųjų ledų fasavimo linijos M6-OLV techninę dokumentaciją, pats dalyvavo Maskvos 7-tajame šaldytuve vykdant tarpžinybinius bandymus.

J. Šolys ir Depiuji eksperimentuoja cukraus fabrike
J. Šolys ir Depiuji eksperimentuoja cukraus fabrike

J. Šoliui vadovaujant skyriuje vyr. projekto konstruktoriaus kvalifikaciją jau turėjo 4 specialistai, todėl ir skyriaus darbų apimtys buvo didelės ir vedėjui tekdavo nemaža atsakomybė.

Antanas Juodagalvis SKB įsidarbino 1962 metais. Jam taip pat, nors ir neilgai, teko padirbėti projekto vyr. konstruktorium.

Antano pirmasis rimtas darbas buvo grietinės fasavimo į stiklinius indelius automatas M6-OR2-B. Paruošus techninę dokumentaciją, pagaminus bandomąjį pavyzdį ir gavus rekomendaciją serijinei gamybai, automatas buvo sėkmingai gaminamas MPAG ir turėjo didelę paklausą pieno pramonės produkcijos gamintojų tarpe.

1966 metais Antanas pradėjo ruošti glazūruotų sūrelių pakavimo automato M6-OZB dokumentaciją. Pagal užduotį šis darbas buvo vykdomas pritaikant Vilniaus konditerijos fabrike eksploatuojamo šokoladinių saldainių pakavimo automato konstrukcijos principus. Paruošęs šio automato brėžinius A. Juodagalvis iš SKB išėjo, kadangi pajuto, kad konstruktoriaus darbo specifika neatitinka jo charakteriui ir poreikiams, be to, ne antraeilis motyvas buvo ir materialinis suinteresuotumas, nes pasiūlytas darbas buvo geriau apmokamas. Nebaigtą darbą perėmė šios temos vadovaujantysis konstruktorius Ramutis Bernota. Jis sėkmingai įvykdė likusius etapus, t.y. bandomojo pavyzdžio gamybą ir tarpžinybinius bandymus Maskvos Ostankino pieno kombinate, o vėliau dalyvavo eksponuojant automatą M6-OZB Maskvoje VLŪP parodoje ir buvo apdovanotas bronzos medaliu. Šis automatas, kaip ir M6-OR2-B, eilę metų buvo gaminamas serijiniu būdu MPAG ir taip pat turėjo gerą paklausą.

Kęstutis Tamaliūnas baigęs KPI ir pradėjęs dirbti SKB netrukus išryškėjo kaip daug vilčių teikiantis labai gabus inžinierius-konstruktorius, puikiai įsisavinęs teorinės mechanikos žinias, netgi buvo galvojama, kad ateityje, esant reikalui, jis galėtų dirbti ir SKB vyriausiuoju inžinieriumi. Su Kęstučiu konsultuodavosi mūsų inžinieriai iškilus neaiškiems teoriniams klausimams.

K Tamaliūnas aptaria technines problemas su V. Zabielsku ir A. Bružu
K Tamaliūnas aptaria technines problemas su V. Zabielsku ir A. Bružu

Projekto vyr. konstruktoriumi Kęstutis dirbo ruošiant sviesto briketų sudėjimo į dėžes mašinos M6-AUB techninę dokumentaciją bei margarino fasavimo-pakavimo automato M6-AR4-M dokumentaciją. Kartu dirbo konstruktoriai R. Bernota, N. Mikalauskienė, I. Kiselis, O. Šulinskienė, B. Leonienė, L. Boiko.

Vienas iš paskutinių Kęstučio darbų buvo 1989 metais sėkmingai paruošta modernizuotos šiaudelių markiravimo mašinos M6-MM2-S dokumentacija.

Deja, su Kęstučiu siejamos viltys, turėję tikrai realų pagrindą, neišsipildė. Kęstutis pažeidinėjo darbo drausmę, kas mūsų biure buvo nepriimtina. Kadangi jo gabumai buvo labai vertinami, o ir jis pats mėgo savo kūrybinį darbą, jam ne kartą buvo ištiesta pagalbos ranka. Jis pats labai stengėsi pateisinti pasitikėjimą, tačiau jam tai nepavykdavo.

Eugenijus Sluckis. SKB jis pradėjo dirbti konstruktoriumi apie 1965-1966 m. Eugenijus buvo darbštus ir labai pareigingas darbuotojas.

Automatas M6-ARF lydytiems sūreliams fasuoti
Automatas M6-ARF lydytiems sūreliams fasuoti

Iš svarbiausių jo atliktų darbų reikia paminėti paruoštą automato M6-ARF, skirto lydytiems sūreliams po 100, 150 ir 200 g fasuoti į gatavus polimerinius indelius techninę dokumentaciją ir automato M6-ORD, skirto grietinei ir majonezui fasuoti į termiškai formuojamus polimerinius indelius techninę dokumentaciją. Atliekant šiuos darbus dirbo konstruktoriai V. Černienė, S. Urbanavičienė, I. Davainienė, J. Žiurinskaitė, S. Papartienė, B. Jašinienė, A. Akelis.

1970 metais Eugenijus pradeda kurti visą eilę pakavimo įrenginių, skirtų paukščiams, broileriams ir antims įpakuoti (M6-FUŽ, M6-FUZ, M6-FUN, M6-FUD, M6-FUE, M6-FUI). Kartu su juo dirba V. Černienė, A, Aleksienė, K. Žydelis.

Eugenijus Sluckis – SKB plataus vartojimo gaminių sektoriaus vedėjas.

Plataus vartojimo gaminių sektoriaus vedėjas E. Sluckis su darbuotojomis
Plataus vartojimo gaminių sektoriaus vedėjas E. Sluckis su darbuotojomis

Kai šiandien mūsų parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių gausos, tai dabartiniam, jaunesniam, skaitytojui sunku įsivaizduoti, kad dar 1980 metais buvusioje Sovietų Sąjungoje trūko būtiniausių kasdieninei buičiai skirtų įrankių ir prietaisų, pradedant elementariais virtuviniais peiliais ir baigiant paprasta tarkavimo mašina ar sulčiaspaude. Sąjunginė vyriausybė, spręsdama šiuos klausimus, įpareigojo visas, bet kokia gamyba užsiimančias įmones greta pagrindinės gamybos būtinai papildomai gaminti ir šiuos, tada vadinamus plataus vartojimo, gaminius. Taip mūsų SKB buvo įkurtas sektorius, ruošiantis šių gaminių techninę dokumentaciją. Sektoriaus vedėju buvo paskirtas E. Sluckis, kartu jis buvo šių gaminių vyr. projekto konstruktoriumi. Tada, jo paties žodžiais tariant, šis, atrodytų ne toks ir sudėtingas darbas, turėdavo net iki 20 etapų, pradedant paklausos tyrimu ir baigiant serijine gamyba MPAG. Išvardinus šį „etapinį“ kelią atsivertų tipinis tuomečio biurokratinio aparato vaizdelis… Jame apie 60-70% laiko buvo skiriama nesibaigiantiems derinimams. Vykdyti šį darbą tikrai buvo nelengva, o jį atliekantis Eugenijus, matyt, turėjo geležinę kantrybę… Jam vadovaujant buvo paruošta techninė dokumentacija įvairių dydžių virtuvinių peilių, vejos pjovimo, bulvių tarkavimo, runkelių smulkinimo mašinos, žirklės, ritualiniai šviestuvai, dėžutės biriems produktams laikyti ir kt.

 

Liusė Sakalauskaitė, SKB patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja

Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.

 

Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio

Parengė Ugnė Stanaitė

Sūduvos gidas

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE