Laiko dulkes nubraukus… (5 dalis) Trūko specialistų, dažnai keitėsi vadovai…
SKB eksperimentiniam cechui reikalingus kvalifikuotus darbininkus, staklininkus, šaltkalvius, ruošė 1961 metais prie Maisto pramonės automatų gamyklos įkurta profesinė technikos mokykla.
Specialistus, turinčius aukštąjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimus, su siuntimais mums skiria Kalinino, Kijevo, Leningrado (Sankt Peterburgo), Minsko, Odesos, Rygos, Voronežo, aukštosios mokyklos bei technikumai (dabar kolegijos), kadangi nuo 1965 metų spalio SKB jau buvo pavaldus TSRS Lengvosios ir maisto pramonės mašinų bei buitinių prietaisų gamybos ministerijai (Minlegpiščemaš‘ui), o tiesiogiai pavaldus Vyriausiajai malūnų, elevatorių, mėsos ir pieno pramonės įrengimų gamybos valdybai (Glavelevatorprodmaš‘ui), reziduojančioms Maskvoje.
Tačiau vis tik įmonės inžinierių branduolį sudarė KPI baigę absolventai. Kita dalis inžinierių buvo baigę Kauno žemės ūkio akademijos mechanizacijos fakultetą.
Kaip jau minėjau, pirmasis laikinai einantis SKB viršininko pareigas buvo Moiša Bychovskis. Jis buvo veiklus vadovas organizavęs SKB darbo pradžią, kadrų paiešką, jų mokymą, kūręs įstaigos techninę-materialinę bazę ir kasdien sprendęs daugybę kitų problemų.
Gal ir gerai, kad kartu jis rūpinosi ir Automatų gamyklos statyba, buvo pirmasis jos direktorius, todėl pradinėje veiklos stadijoje buvo išvengta tam tikros priešpriešos bei nereikalingos įtampos, nesveikos konkurencijos tarp SKB ir MPAG.
Šios „dvigubos“ M. Bychovskio pareigos truko labai trumpai. 1960 spalio 1 dieną SKB viršininku paskiriamas Napoleonas Vabalis. Tai buvo impozantiškos išvaizdos ir orios laikysenos asmenybė, tikras prieškarinis inteligentas. Jis kiekvieną rytą vizituodavo konstruktorių skyrius, neaplenkdamas nei inžinieriaus-konstruktoriaus, nei techniko-braižytojo darbo vietos. Ypač daug dėmesio skirdavo brėžinių apipavidalinimo kultūrai. Net pastato koridoriuje kabojusiame stende buvo vieta su užrašu „Braižyti reikia taip“ ir prisegtas pavyzdingai atliktas brėžinys. Ir jau tikras vargas būdavo tam darbuotojui, kurio brėžinį prisegdavo šalia ir perbraukdavo kryžium.
Reikia pripažinti, kad viršininko Napoleno Vabalio pamokos nenuėjo veltui, nors ir truko trumpai. Visi stengėsi braižyti gražiai, vis prisimindami technikos mokyklos braižykloje kabėjusį šūkį: „Braižyba – menas“. Visą savo gyvavimo laikotarpį SKB pasižymėjo itin aukšta braižymo kultūra.
SKB viršininku N. Vabalis dirbo nepilnus dvejus metus, iki 1962 birželio 22 dienos. Po to jis išvyko dirbti į Šiaulius, kur tapo KPI filialo dekanu. Po N. Vabalio išvykimo SKB viršininku paskiriamas Jonas Šeškevičius, iki tol dirbęs automatų gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi, o į jo vietą Automatų gamykloje atėjo dirbti Aloyzas Andrijauskas. Tačiau ir J. Šeškevičius biurui vadovavo tik pusantrų metų, nes 1963 spalio 3 dieną Moiša Bychovskis, baigęs organizacinius Automatų gamyklos įkūrimo darbus išvažiuoja į Vilnių vadovauti kitai įmonei, o Jonas Šeškevičius sugrįžta į Automatų gamyklą ir tampa jos direktorium.
Tada SKB viršininku paskiriamas Vladas Mickevičius, tik prieš porą metų baigęs KPI mechanikos fakultetą jis spėjo pasireikšti kaip gabus kūrybingas inžinierius, puikus organizatorius, draugiškas, labai nuoširdus ir paprastas žmogus. Net dvidešimt penkerius metus jis vadovavo SKB, sukurdamas ypatingą aurą visų darbuotojų tarpe. SKB darbai ir žmonės buvo jo alfa ir omega.
Keletą minčių norėčiau parašyti apie įmonės vyriausiuosius inžinierius. Pirmasis vyr. inžinierius paskiriamas tik 1961 metais. Juo tapo Vilius Židonis, raudonu diplomu baigęs KPI mechanikos fakultetą. Dar mokslo metais įgijęs mokslinio darbo įgūdžių, jau dirbdamas SKB jis 1962 metais apsigina technikos mokslų kandidato (dabar būtų daktaro), disertaciją. Jau po darbo SKB tampa profesoriumi. 1991-1992 dirba Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos respublikos vyriausybėje materialinių išteklių ministru. Dirbdamas SKB buvo jauno konstruktorių kolektyvo idėjų generatorius. Savo inovacine veikla jis padarė tikrą perversmą fasavimo-pakavimo automatų kūrime. Apie V. Židonį galima pasiskaityti biografinėje apybraižoje „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“, paruoštoje jo dukros Violetos Židonytės.
1965 metais V. Židoniui išvykus dirbti į Kauno Politechnikos institute kuriamą pakavimo automatų mokslinio tyrimo laboratoriją, Kapsuko SKB vyr. inžinieriumi skiriamas Arnoldas Trakimavičius. Pastarajam išėjus iš darbo 1969 metų gruodžio mėnesį vyr. inžinieriumi tampa Eugenijus Ivanauskas, šiose pareigose išdirbęs daugiau kaip 20 metų iki pat privatizavimo 1992 metais.
Liusė Sakalauskaitė SKB Patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja.
Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.
Vytauto Karsoko nuotraukos ir nuotraukos iš SKB metraščio.
Parengė Vytautas Karsokas
