Dar prieš kelerius metus lietuviai papildomas lėšas dažniausiai planavo skirti buitinei technikai, baldams ar smulkesniems būsto atnaujinimo darbams. Tačiau šiandien vis daugiau jų ryžtasi gerokai didesnėms investicijoms. „Inbank“ duomenys rodo, kad namų atnaujinimui imamų paskolų sumos nuosekliai auga, o vidutinė tokios paskolos suma jau pasiekė beveik 17 tūkst. eurų.
Kaip teigia Paskolų produkto vadovė Kristina Gailė, gyventojai vis dažniau planuoja ne pavienius pirkinius, o didesnius būsto atnaujinimo projektus.
„Pastebime, kad žmonės vis dažniau nori didesnius namų darbus užbaigti vienu kartu. Jei anksčiau būdavo įprasta vienais metais susitvarkyti vieną namo dalį, o kitus darbus atidėti ateičiai, šiandien gyventojai dažniau ieško galimybės visą projektą įgyvendinti iš karto. Tai leidžia sutaupyti laiko, išvengti papildomų rūpesčių ir greičiau pasiekti norimą rezultatą“, – sako K.Gailė.
Didesni projektai keičia ir skolinimosi įpročius
Pasak K. Gailės, augančios paskolų sumos nėra vienintelis pokytis – ilgėja ir laikotarpis, kuriam gyventojai skolinasi.
„Vidutinis paskolos grąžinimo terminas šiuo metu siekia beveik 98 mėnesius, arba kiek daugiau nei aštuonerius metus, ir matome, kad jis palaipsniui ilgėja. Žmonės vis dažniau renkasi ilgesnį terminą tam, kad galėtų įgyvendinti didesnius planus ir kartu išlaikyti jiems patogią mėnesio įmoką“, – sako ji.
Anot pašnekovės, tai susiję ir su tuo, kokius namų atnaujinimo darbus gyventojai dažniausiai planuoja.
„Pastartuoju metu matome projektus, kuriems reikia didesnio biudžeto ir ilgesnio pasiruošimo. Tarp jų – stogo ar fasado atnaujinimas, šildymo sistemų modernizavimas, saulės elektrinių įrengimas bei kiti darbai, kurie dar prieš kelerius metus dažniau būdavo atidedami vėlesniam laikui“, – teigia K.Gailė.
Anot pašnekovės, būsto atnaujinimas taip pat aktualus ne tik naujakuriams ar neseniai būstą įsigijusiems gyventojams.
„Paskolas namų atnaujinimui panašiai aktyviai renkasi tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau dažniausiai tai jau savo būste įsikūrę žmonės, kurie galvoja ne apie trumpalaikius pokyčius, o apie didesnius ir ilgesniam laikui skirtus atnaujinimo darbus. Vidutinis tokių klientų amžius siekia apie 43 metus“, – įžvalgomis dalijasi K.Gailė.
Renovacija atsiperka labiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Statybų sprendimų bendrovės „Rockwool“ komunikacijos ir marketingo specialisto Edgaro Misiuko teigimu, augantis dėmesys būsto atnaujinimui yra natūrali reakcija į pastarųjų metų pokyčius.
„Pastaraisiais metais didėjant neapibrėžtumui pasaulyje ir energijos kainoms, žmonės vis dažniau pasveria, kad namų renovacija yra viena labiausiai atsiperkančių investicijų finansiniu požiūriu. Jau nekalbant apie pagerėjusias gyvenimo sąlygas ir komfortą po renovacijos. Nesvarbu, ar tai būtų daugiabutis, ar nuosavas namas“, – sako E. Misiukas.
Pasak jo, nors gyventojus dažniausiai motyvuoja mažesnės sąskaitos, renovacijos nauda tuo neapsiriboja.
„Dažniausias renovacijos motyvas būna energiniai sutaupymai. Tačiau labai dažnai tik po atliktų darbų žmonės supranta, kiek daug pasikeičia gyvenimo kokybė, mikroklimatas ir bendras komfortas namuose“, – teigia pašnekovas.
Anot E. Misiuko, svarstant apie būsto atnaujinimą verta pradėti ne nuo to, kaip pagaminti pigesnę energiją, o kaip jos neprarasti.
„Jeigu kalbame apie didžiausią vertę kuriančius sprendimus, pirmiausia reikėtų galvoti apie energijos išlaikymą pastate. Tik po to – apie efektyvesnį energijos šaltinį. Tyrimai rodo, kad būtent tokia sprendimų seka renovacijos procese užtikrina didžiausią finansinę naudą“, – aiškina jis.
Didžiausia klaida – taupyti ten, kur vėliau tenka mokėti du kartus
„Rockwool“ komunikacijos ir marketingo specialisto teigimu, planuojant didesnius projektus gyventojai vis dar dažnai vertina atskiras projekto dalis, o ne bendrą rezultatą.
„Žmonės dažnai žiūri į kiekvieną elementą atskirai, nors reikėtų vertinti visumą. Pavyzdžiui, viena izoliacijos rūšis gali būti šiek tiek brangesnė, tačiau papildomai apsaugoti ir nuo triukšmo, ir nuo gaisro. Bendra renovacijos sąmata dėl to pasikeistų nedaug, tačiau nereikėtų prie šių klausimų grįžti ateityje“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, kur pirmiausia investuoti ribotą biudžetą, E. Misiukas rekomenduoja pradėti nuo svarbiausių namo konstrukcijų.
„Jeigu reikėtų duoti vieną patarimą, siūlyčiau pradėti nuo stogo šiltinimo. Tai yra kertinė konstrukcija, per kurią galima prarasti didžiausią kiekį šilumos, o kartu ir pinigų šildymui. Vėliau turėtų sekti kitos pastato atitvaros, langai bei energijos šaltinio atnaujinimas“, – teigia jis.
