Susisiekimo ministerija ir šalies savivaldybės skatina dviračių transportą kaip alternatyvą kasdienėms kelionėms automobiliais.
Vieningas požiūris į dviračių infrastruktūros plėtrą jau duoda rezultatų – 6 iš 10 lietuvių yra prisijaukinę šią transporto priemonę.
Kas dešimtas šalies gyventojas ant dviračio sėda bent kelis kartus per mėnesį, kartą per savaitę ir dažniau dviračiu keliauja penktadalis, iš kurių 3 proc. pedalus mina kasdien. Tai parodė Susisiekimo ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta reprezentatyvi apklausa.
Šios apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, kiek Lietuvoje populiaru dviračiu naudotis vykstant į kasdienes profesines ar akademines veiklas, sužinoti gyventojų nuomonę apie infrastruktūros plėtrą ir tai, kokie faktoriai juos paskatintų šią transporto priemonę rinktis dažniau.
„Tam tikrais intervalais vykdomi gyventojų nuomonės tyrimai dėl dviračių infrastruktūros gerai atspindi visuomenės nuomonę ir įpročius. Sistemingai prioretizuojame dviračių transporto skatinimą Lietuvoje pirmiausia dėl gyventojų, todėl be tikslių duomenų nebūtų įmanoma vertinti atliekamos veiklos efektyvumo. Suprasdami, kur esame, galime tiksliau judėti užsibrėžta trajektorija“, – teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Nuosavą dviratį teigė turį 60 proc. tiriamo – daugiau nei 1000 respondentų tarp 18 iki 75 metų – amžiaus šalies gyventojų. Pasak A. Vaiciukevičiūtės, kol kas didesnė dalis Lietuvos gyventojų dviratį dažniausiai naudoja turizmui, pramogai ir sportui, o kaip susisiekimo priemone dviračiu naudojasi 15 proc. respondentų.
Apklausos dalyviai dešimties balų skalėje vertino, ar Lietuvoje bendrai tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu, kuris mieste pakeistų automobilį. Sąlygas gyventojai įvertino vidutiniškai – vertinimo vidurkis siekė 6,33 balo ir šiek tiek pakito į teigiamą pusę lyginant su 2022 m. apklausos rezultatais.
Manantys, kad Lietuvoje tinkamos sąlygos kasdien naudotis dviračiu, dažniau teigia vyrai, važinėjantys kartą per savaitę ir dažniau. Sąlygas Lietuvoje jie vertino 7–8 balais. Per metus nuo 26 proc. iki 22 proc. sumažėjo respondentų, kurių apskritai niekas nepaskatintų pradėti važinėti dviračiu ar daryti tai dažniau, skaičius. Dažniau taip teigia moterys ir vyresni nei 45 metų amžiaus apklaustieji.
„Apklausa parodė, kad moterys dažniau nurodė dviračiu nekeliaujančios. Tai veikiausiai susiję su tuo, kad moterys labiau vertina ir visumą, detales ir eismo saugą plačiąja prasme. Tad vystant dviračių infrastruktūrą, reikia lygiuotis į jų keliamą saugos standartą“, – sako Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės patarėjas Nemunas Abukauskas.
Dviračių takų plėtrą Lietuvoje labai teigiamai (9–10 balų) vertina kartą per savaitę ir dažniau dviračiu važinėjantys respondentai. Vis tik šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad geresnė dviračių infrastruktūra galimai nulemtų dažnesnį jų naudojimąsi dviračiu. Jos dažniau norėtų didmiesčių, neįskaitant Vilniaus, bei rajonų centrų gyventojai, taip pat dviračiu kartą per savaitę ir dažniau bei kelis kartus per mėnesį ir rečiau važinėjantys tyrimo dalyviai.
Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 39 proc. gyventojų dažniau rinktųsi dviračius kaip alternatyvą automobiliams, esant palankesnėms oro sąlygoms. Pasak N. Abukausko, dažniausiai netinkamas oro sąlygas įvardija dviračiais apskritai nevažinėjantieji arba tai darantieji retai.
„Rugsėjį rengėme konferenciją, kurioje dalyvavo kolegos iš Danijos ir Nyderlandų – nepaisant panašių, o kartais net žvarbesnių klimato sąlygų, judėjimas dviračiu tose valstybėse daug populiaresnis negu Lietuvoje. Esant gerai dviračių infrastruktūrai, oro sąlygos tikrai nėra esminis rodiklis važiuoti ar nevažiuoti dviračiu – galiausiai tai tampa tiesiog tinkamos aprangos pasirinkimo klausimu“, – pastebi N. Abukauskas.
Jo teigimu, taip yra todėl, kad dviračius, kaip alternatyvią transporto priemonę automobiliams, pavyzdžiui, Nyderlandai prioretizuoti pradėjo prieš kiek daugiau negu 50 metų. Tuo tarpu Lietuvoje turimos dviračių infrastruktūros susisteminimas Susisiekimo ministerijos iniciatyva pirmąjį kartą per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį įvyko tik 2022 m.
Susisiekimo ministerija pernai visuomenei pristatė kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija sukurtą nacionalinį dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros žemėlapį, kuriame sužymėti dabar esantys dviračių takai visoje Lietuvoje ir nurodyti infrastruktūros plėtros planai iki 2035 metų. Planuojama, kad iki tol pėsčiųjų ir dviratininkų takų tinklas nuo dabar esančių 3 tūkst. km išsiplės iki 5 tūkst. km.
Šiems tikslams pasiekti numatoma skirti daugiau nei 300 mln. eurų, dalį investicijų gaunant iš ES fondų. Plėtros plane prioritetiniais laikomi takai, esantys ir nusidrieksiantys miestuose ir priemiesčiuose, bus skiriamas dėmesys ir kitam svarbiam aspektui – takų junglumui.
