Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos įgaliotinių susitikime, kuris dvi dienas vyko Tykocine, Lenkijoje, buvo aptartos bendros šalių veiklos, pasieniečių bendradarbiavimo rezultatai ir planuojamos priemonės.
Lietuvos delegacija, vadovaujama VSAT Varėnos pasienio rinktinės vado, Lietuvos ir Lenkijos sienos įgaliotinio pulkininko Virgilijaus Raugalės, Lenkijoje susitiko su šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos Podlasko rinktinės vadu, sienos su Lietuva įgaliotiniu brigados generolu Slawomir Klekotka ir jo kolegomis.
Pirmadienį ir antradienį vykusiame renginyje buvo aptarti abiejų šalių pasieniečių bendradarbiavimo klausimai, pasikeista naujausia informacija dėl Baltarusijos režimo skatinamos neteisėtos migracijos. Susitikimo metu buvo pristatyti 2024 m. bendrų patruliavimų ir migracijos kontrolės bei tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske (Lenkija) veiklos rezultatai. Sienos įgaliotiniai taip pat aptarė 2025 m. pirmojo pusmečio bendradarbiavimo kryptis.
Vykdyti abiejų valstybių sienos apsaugos tarnybų padalinių bendrus patruliavimus numatyta dar 2011 m. pabaigoje pasirašytame dvišaliame tarpžinybiniame susitarime.
2024 m. tokių patruliavimų Lietuvos ir Lenkijos pasienyje būta 66. Jų metu persekiotos ir sulaikytos Vakarų Europos šalyse pavogtos ir nelegaliai gabentos transporto priemonės, neteisėtų migrantų gabentojai, užkardytas draudžiamų medžiagų gabenimas, išaiškintos dokumentų klastotės, keliaujantys asmenys, kurie įtariami nusikaltimais.
Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. tarpžinybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo centro Budziske steigimo, Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai sparčiai keičiasi informacija, be kita ko, nustatydami ir patvirtindami trečiųjų šalių piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną faktus, užtikrindami užsieniečių kontrolę, vykdydami transporto priemonių ir asmenų persekiojimą bei sekimą per sieną.
2024 m. šalys iš viso pasikeitė 2 627 paklausimais. Pagrindinę paklausimų dalį Budzisko bendradarbiavimo centre sudarė informacija apie trečiųjų šalių piliečių ES išorės sienos kirtimų nustatymą, skubų ES piliečių, kurie keliauja be dokumentų, patvirtinančių asmens tapatybę ir pilietybę, tapatybių nustatymą, transporto priemonių įsigijimo teisėtumą, dokumentų autentiškumą ir kt.
Susitikimo pabaigoje abiejų šalių sienos įgaliotiniai V. Raugalė ir S. Klekotka pasirašė dalykinio posėdžio protokolą.
104,4 kilometro ilgio siena tarp Lietuvos ir Lenkijos yra Europos Sąjungos bei Šengeno sutarties valstybių vidaus sausumos siena. Šią valstybės sienos atkarpą pavesta kontroliuoti VSAT Varėnos pasienio rinktinei.
Iki 2007 m. gruodžio 21 d. tarp abiejų šalių vyko nuolatinė vidaus sienų kontrolė. Lietuvai ir Lenkijai tapus visateisėmis Europos bendrijos narėmis, nebeliko nuolatinės pasienio ir muitinės kontrolės. Tačiau Šengeno erdvės valstybės pasiliko teisę įvesti laikiną keliautojų patikrą, jei to prireiktų saugumui užtikrinti. Šia teise Lenkija su Lietuva pasinaudojo 2020 m. kovo 15 d., kilus COVID-19 pandemijai. Sėkmingai suvaldžius koronaviruso keliamas grėsmes, po trijų mėnesių, birželio 12 d., vėl buvo atverta bendra abiejų šalių siena.
Dar kartą laikina sienos kontrolė buvo įvesta 2023 m. liepos 7–13 dėl Vilniuje liepos 11–12 d. vykusio NATO viršūnių susitikimo.
Šiuo metu minėtame sienos ruože Lietuvos pasieniečiai atlieka pasirinktinį per sieną į abi puses vykstančių automobilių ir asmenų tikrinimą. Šengeno teisynas apima ir bendrą valstybių išorinės sienų apsaugos stiprinimą, vizų politiką trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu bei bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu, spartų keitimąsi informacija.
