„Dabartiniai vaikai yra silpnesni ir stambesni nei jų tėvai, kai buvo moksleiviai. Tai neabejotinai turės neigiamos įtakos jų sveikatai ateityje“, – teigė Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Arūnas Emeljanovas, kartu su kolegomis mokslininkais pastaruosius trisdešimt metų vykdęs Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitos tyrimus.
Unikalus LSU mokslininkų A. Emeljanovo, Brigitos Miežienės, Tomo Venckūno ir australo Granto Tomkinsono tyrimas parodė, kad daugelis 11–18 metų moksleivių fizinio pajėgumo aspektų (aerobinis pajėgumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) nuo 1992 iki 2022 m. blogėjo.
Neigiamos tendencijos buvo pastebėtos jau 2002-aisiais, tačiau 2012 m. buvo fiksuotas grėsmingas rezultatų blogėjimas. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį (iki 2022 m.) fizinio pajėgumo rezultatai prastėjo mažiau. Be to, per 30 metų padidėjo tiek mergaičių, tiek berniukų kūno masės indeksas (KMI).
„Rimčiausia problema – ir toliau prastėjantis širdies ir kvėpavimo sistemos būklę atspindintis aerobinės ištvermės testas (20 metrų šaudyklinis bėgimas). Manoma, kad maža ištvermė yra didesnis mirtingumo rizikos veiksnys už nutukimą, rūkymą ir diabetą. Nerimą kelią prastesni raumenų jėgos (šuolis į tolį iš vietos) ir raumenų ištvermės (kybojimas) testų rezultatai“, – kalbėjo LSU profesorius A. Emeljanovas.
Neigiamus fizinio pajėgumo pokyčius greičiausiai lemia aplinkos, socialiniai, elgesio, fiziniai, psichosocialiniai, fiziologiniai veiksniai. Tačiau „populiariausi“ yra KMI didėjimas ir fizinio aktyvumo mažėjimas.
„Jei kelias šiems neigiamiems veiksniams nebus užkirstas, vis anksčiau pasireiškiantys sveikatos sutrikimai kels didėjančią grėsmę žmonių gerovei, taps rimta finansine našta valstybei bei visuomenei“, – įspėjo LSU profesorius A. Emeljanovas.
Mokslininkų teigimu, fizinis pajėgumas daro didžiulę įtaką darniam vaiko augimui ir vystymuisi, o mažas fizinis pajėgumas didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, diabeto ir mirtingumo riziką. Taigi vidutiniame amžiuje užklumpančių ligų ir mirtingumo priežasčių reikia ieškoti vaikystėje, kai nepakankamai lavinamas raumenų pajėgumas ir formuojami sveikatai palankūs įgūdžiai.
Kad Lietuvoje vaikų ir paauglių fizinis pajėgumas gerėtų, būtų naudinga didinti fizinio ugdymo pamokų skaičių, užtikrinant jų kokybę, gerinti vaikų ir paauglių neformalaus fizinio ugdymo (sporto) prieinamumą (ypač periferijoje), įdiegti moksleivių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo ilgalaikės stebėsenos sistemą bei skirti didesnį dėmesį fizinio aktyvumo infrastruktūros kūrimui.
