Marijampolės kolegijoje išleista lengvųjų automobilių variklių oro pripūtimo agregatų studija

„XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje gimusi ekologiškesnių vidaus degimo variklių gamybos koncepcija angliškai vadinama „Downsizing“ – matmenų mažinimas. Koncepcijos esmė – variklio darbinio tūrio detalių matmenų, masės, trinties nuostolių mažinimas nepabloginant variklio eksploatacinių savybių. Mažesnio darbinio tūrio varikliai sunaudoja mažiau degalų, dėl to mažėja CO₂emisija.“ – rašoma knygos „Lengvųjų automobilių variklių oro pripūtimo agregatai ir sistemos“ pratarmėje. Knygos autoriai: Marijampolės kolegijos lektorius Mindaugas Šnipaitis, UAB „Baltijos automobilių diagnostikos sistemos“ vadovas Paulius Mačerinskas ir turbokompresorių remonto ir gamybos įmonės technikos direktorius Saulius Stepulis, sako, kad ši  knyga skirta profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro transporto inžinerijos studijų krypties studentų savarankiškoms studijoms ir visiems susipažinusiems su vidaus degimo variklių veikimo principu: profesinio rengimo centrų ir technologijų mokyklų moksleiviams, automobilių servisų specialistams, atsarginių dalių prekybininkams ir net kai kuriems automobilių savininkams.

Marijampolės kolegijos lektorius Mindaugas Šnipaitis, vienas iš knygos autorių, papasakojo kas paskatino parengti knygą ir kodėl ji tokia svarbi.

Kaip gimė mintis parengti knygą ir kiek laiko truko šis darbas?

Mintis, kad reikalinga tokia knyga brendo jau seniai. Aukštosiose mokyklose apie 60%  studijų laiko skiriama studentų savarankiškoms studijoms. Kad šis laikas būtų efektyviai išnaudojamas, kiekvieno dalyko dėstytojas vienaip ar kitaip padeda studentams. Dažniausiai studentams pateikiamos nuorodos į esamus informacijos šaltinius, kuriais studentai gali naudotis.

Toli gražu ne visų dalykų dėstytojai gali pateikti konkrečias nuorodas. Ši problema ypač aktuali studijuojantiems transporto inžinerijos krypties studijų programose. Sparčiai tobulėja automobilių konstrukcija, juose naudojamos technologijos ir medžiagos. Savarankiškai spręsdami jiems pateiktas užduotis šiais klausimais, studentai daugiau laiko sugaišta ieškodami informacijos, o ne gilindamiesi į problemos sprendimą.

Šiuolaikiniai automobiliai neįsivaizduojami be variklių oro pripūtimo sistemų. Tokios sistemos dabar montuojamos praktiškai visuose lengvuosiuose automobiliuose. Susistemintos ir patikimos informacijos apie naujausius oro pripūtimo agregatus lietuvių kalba tiesiog nėra. Tikriausiai, dėl šios priežasties tarp automobilių savininkų ir servisų darbuotojų sklando daugybė neteisingų mitų apie oro pripūtimo agregatus ir jų valdymo sistemas.

Gilindamasis į naujoves šioje srityje supratau, kad be metodinės pagalbos studentai gali pasiklysti informacijos gausoje. Pasikalbėjau apie tai su geru savo ir kolegijos bičiuliu UAB „Baltijos automobilių diagnostikos sistemos“ steigėju ir direktoriumi Pauliumi Mačerinsku. Nusprendėme  pasidalinti savo patirtimi ir parengti mokomąją knygą apie lengvųjų automobilių oro pripūtimo agregatus ir sistemas.

Paulius kiekvienais metais aplanko praktiškai visas tarptautines automobilių ir jų serviso įrangos gamintojų organizuojamas parodas. Ten ne tik pristato savo įmonės produkciją, bet ir dalyvauja įvairiausiuose seminaruose, konferencijose, pokalbiuose su automobilių gamintojų atstovais. Tokiu būdu Paulius yra surinkęs unikalios, naujausios informacijos apie oro pripūtimo agregatus. Žinoma, absoliuti informacijos dalis – anglų kalba. Taigi, Paulius ne tik aprūpino mane naujausia informacija, bet ir padėjo ją tiksliai išversti į lietuvių kalbą.

Pradėję rengti mokomąją knygą supratome, kad mums vis tik trūksta specifinių teorinių ir praktinių žinių šiuo klausimu. Gilindamiesi į visas plonybes būtume sugaišę labai daug laiko ir vis tiek nebūtume tikri dėl pateiktos informacijos patikimumo. Dėl to pradėjome ieškoti žmogaus, galinčio prisidėti prie knygos rengimo. Tai nebuvo taip paprasta.

Surasti bendramintį padėjo Lietuvos automobilių dėstytojų ir mokytojų asociacijos prezidentas, VGTU, Vilniaus dizaino ir technologijų kolegijos doc. dr. Alfredas Rimkus. Suprasdamas mūsų kilnius tikslus, Alfredas, asmeninių ryšių dėka, surado specialistą, jau dešimt metų dirbantį turbokompresorių eksploatavimo ir remonto įmonėje. Saulius Stepulis – UAB „Turbosytems“ inžinierius. Per gana trumpą laiką Saulius iš naujo sudėliojo mūsų medžiagą ir papildė ją taip, kad pateikiama informacija tapo lengviau suprantama ir tampriai susieta su praktika. Glaudžiai bendradarbiaujant visiems trims autoriams mokomoji knyga buvo parašyta per ketverius metus.  Taip pat noriu paminėti, kad prie knygos kūrimo prisidėjo ir Marijampolėje įsikūrusios UAB „Autoforumas“ direktorius Giedrius Naruševičius. Jo pateikta informacija apie naujausius oro pripūtimo agregatus ir jų kombinacijas, montuojamus BMW automobiliuose, buvo ypač vertinga.

Kam skirta ši knyga? Papasakokite plačiau apie knygos turinį.

Knyga skirta transporto inžinerijos studijų krypties profesinio bakalauro, bakalauro studentų ir profesinio rengimo centrų bei technologijų mokyklų automobilių remontininko specialybės moksleivių savarankiškoms studijoms.

Knygoje pirmiausia pagrįsta pripūtimo agregatų būtinybė šiuolaikiniuose varikliuose, pateikta informacijos šaltinių analize ir praktine patirtimi paremta, autorių sudaryta agregatų klasifikacija. Taip pat aprašyta tipinės oro pripūtimo sistemos dedamųjų dalių paskirtis ir veikimo principai.

Daugiausia dėmesio knygoje skirta populiariausiam oro pripūtimo agregatui – kompresoriui. Detaliai išnagrinėta visa turbokompresoriaus konstrukcija (guoliai, korpusai, sparnuotės, tepimas, aušinimas, keičiamos geometrijos turbinos), atkreipiant dėmesį į konstrukcinius skirtumus tarp dyzeliniuose ir Oto varikliuose naudojamų turbokompresorių, pateikta autorių sukurta oro slėgio reguliavimo būdų klasifikacija. Atskirai aprašytos dviejų, trijų ir keturių turbokompresorių oro pripūtimo sistemos, jų valdymo sistemų elementai. Knygoje rašoma ir apie mechaninius oro pripūtimo agregatus, kurie naudojami iki šių dienų. Vieni tokių – sraigtiniai kompresoriai, naudojami kai kuriuose Mercedes Benz iki 2011 metų gamintuose varikliuose. Kiti – Roots tipo kompresoriai, kurių atgimimas prasidėjo 2006 metais VW TSI tipo varikliuose. Šio tipo kompresoriai vėliau naudoti Audi ir Volvo automobilių varikliuose. Roots tipo mechaninis kompresorius bus montuojamas ir 2019 metais planuojamame gaminti Mazda variklyje

Su bendraautoriais taip pat pakankamai detaliai aprašėme seniai bandomus, bet tik 2017 metais serijiniuose automobiliuose kaip papildomus oro pripūtimo agregatus panaudotus elektrinius išcentrinius kompresorius. Išanalizavome tokių agregatų privalumus, plėtros galimybes, skirtingų gamintojų konstrukcinius ir technologinius sprendimus.

Knygoje yra aprašyti dar tik kuriami ir serijiniuose automobiliuose retai naudojami arba dar visai nepanaudoti oro pripūtimo agregatai ir jų kombinacijos. Tai Volvo Power Pulse technologija, Super–Turbo sistema, TurboClaw kompresoriai, padalinti elektriniai turbokompresoriai, elektromechaninis Eaton kompanijos oro pripūtimo agregatas.

Kiekvieno knygos skyriaus pabaigoje pateikiami klausimai savikontrolei. Juos dėstytojai gali panaudoti studentų ir moksleivių žinių vertinimui, užduočių rengimui.

Kas buvo sunkiausia rengiant knygą?

Sunkiausia buvo tada, kai knyga jau buvo parengta, bet trūko lėšų jos leidybai. Nors knyga atsipirko, tačiau leidybai reikalingas lėšas pritraukti buvo labai sunku. Džiaugiuosi, kad be jokių sąlygų paremti sutiko UAB „Autoaibė“ ir UAB „Senas miškas“.

Kuo išskirtinė Jūsų knyga?

Tai pirmoji knyga lietuvių kalba apie variklių oro pripūtimo sistemas. Joje analizuojamos ne tik šiuo metu eksploatuojamos, bet ir kuriamos bei bandomos naujos sistemos. Knyga buvo parengta kelių asmenų iniciatyva, ji nėra ES struktūrinių fondų gerai finansuojamo projekto dalis.

Ar jau turite artimiausių ateities planų, gal juose dar viena knyga?

Knygos autorių ir automobilių servisų atstovų nuomone, katastrofiškai trūksta metodinės medžiagos daugelio šiuolaikinių automobilių sistemų ir agregatų studijoms. Dėl to sudėtinga ne tik studentams, bet ir automobilių servisams, norintiems kelti savo darbuotojų kompetenciją ir konkurencingumą. Nemažai prie šios problemos sprendimų jau šiandien galėtų prisidėti ir šios knygos autoriai, jei tik kas nors galėtų surasti lėšų tokiems darbams.