Marijampolės kraštotyros muziejuje – Sūduvos istorija

Marijampolės kraštotyros muziejui sukako 85 – eri. Jo įkūrimo data siejama su konkrečiu įvykiu – 1933 m. lapkričio 17 d. lygiai 14 val., kai Marijampolės muziejų pasiekė to meto M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus prof. Pauliaus Galaunės siųsta sveikinimo telegrama. Viename seniausių Sūduvos krašto muziejuje buvo iškiliai paminėta ši data, lankytojams tądien buvo atverti turtingi muziejaus fondai, organizuoti edukaciniai užsiėmimai. Šis jubiliejus – tai dar vienas įstabus akcentas Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės – kultūros erdvėje.  

Apie 1928 – 1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame liaudies meno eksponatus. Patalpos muziejui buvo skirtos Vaičaičio gatvėje, muziejus lankytojams duris atvėrė 1933 m. rudenį. Pradžioje jis buvo vadinamas „Sodžiaus muziejus”, kaip rašė to meto vietos spauda, jis įsteigtas „garbingo Suvalkų krašto sodžiaus atminimui”. Pirmasis muziejaus direktorius (tuomet vedėjas) buvo agronomas Kazys Eugenijus Bajorinas.

Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą mokinius. Šiuo darbu rūpinosi tuometinis mokyklų inspektorius Juozas Maurukas. Muziejuje galime pamatyti 1932 m. išleistą raginimą “Rinkime ir siųskime “Sodžiaus” muziejui Marijampolėje senienas”, kuriame visuomenė kviečiama rinkti “sodžiuje nykstančius įvairius buities dalykus” ir padovanoti juos muziejui. Tuo Per keletą metų muziejuje buvo sukaupta apie 1000 įvairių eksponatų.

Muziejus keletą kartų buvo kilnojamas iš vieno pastato į kitą. Didėjant eksponatų skaičiui, 1938 m. „Sodžiaus“ muziejus buvo perkeltas į pastatą Kęstučio gatvėje. Šis pastatas buvo labai prastos būklės, tad pašaipiai kalbėta, kad karo metais nei vokiečiai nei rusai nesuprato, kad krašto vertybės gali būti saugomos tokiame apleistame name, tad jis liko neišplėštas, išsaugoti sukaupti fondai.

1948 m. “Sodžiaus” muziejus perorganizuotas į kraštotyros muziejų ir 1950 m. perkeltas į patalpas Laisvės gatvėje. Tuo metu muziejuje buvo trys skyriai: istorijos, etnografijos – liaudies meno ir gamtos.

Į dabartines patalpas Vytauto gatvėje muziejus persikėlė 1964 m. Tai XIX a. pabaigos neoklasicizmo patalpų kompleksas su dalinai išlikusiais senaisiais puošybos elementais: krosnimis, rozetėmis, karnizais ir kitomis architektūrinėmis detalėmis.

Nuo 1965 m. iki 1983 m. muziejui vadovavo Aldona Urmanavičienė. Tuo metu muziejaus patalpos buvo pertvarkomos, įvestas centrinis šildymas. Susirūpinta eksponatų rinkimu. Muziejus bendradarbiavo su tuometinių mokyklų kraštotyrininkais, kurie ženkliai papildė muziejaus fondus. Prie muziejaus veikė Liaudies meno draugijos Marijampolės (tuomet Kapsuko) skyrius, beveik kas mėnesį buvo rengiamos liaudies menininkų (tautodailininkų) ir profesionalių menininkų parodos.

1991 metų pabaigoje muziejaus pastatas stipriai nukentėjo nuo gaisro: nudegė stogas, apdegė ir buvo sulietos vandeniu administracinės patalpos. 1991 – 2005 m. vyko viso muziejaus pastato renovacijos ir pertvarkymo darbai, atkurti senieji pastato išorės ir vidaus puošybos elementai.

Prie Marijampolės kraštotyros muziejaus ilgą laiką veikė Suvalkietiškų kanklių mokyklėlė, įkurta 1998 m. ir Vaikų tautosakos būrelis, įkurtas 2000 metais. Užsiėmimus iki pat 2015 m. vedė muziejaus darbuotojas, kraštotyrininkas Jaunius Vylius.

Muziejuje veikia nuolatinės ekspozicijos: “Tautos dvasia” (atidaryta 2001 metais), “Miestas prie Šešupės” (atidaryta 2008 metais), “Buitis ir būtis XX a.” (atidaryta 2015 metais).

Muziejuje įkurta “Saulėračio” galerija. Joje rengiamos Sūduvos krašto ir visos Lietuvos tautodailininkų bei įvairių sričių profesionalių menininkų darbų parodos bei teminės parodos įvairių valstybinių bei kalendorinių švenčių progomis, knygų pristatymai, kiti renginiai.

Muziejus turi du padalinius: V. Mykolaičio – Putino memorialinį muziejų bei Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų. Nuo 1998 metų muziejui vadovauja direktorius Antanas Pileckas.

Muziejus jubiliejų pasitinka atsinaujinusiomis edukacinių užsiėmimų erdvėmis, išplėtęs savo veiklas. Jubiliejaus proga muziejaus kolektyvą sveikino Marijampolės savivaldybės vadovai, kitų Lietuvos muziejų atstovai, didžiulis būrys svečių. Muziejininkai dėkojo rėmėjams, kurie vis praturtina muziejaus fondus. Buvo pagerbti tie, kurie prisidėjo kuriant muziejų, viena jų – Irena Pabedinskienė. Daug jėgų kuriant Kraštotyros muziejaus Tauro apygardos partizanų ir tremtinių skyrių atidavė Aldona Vilutienė. Muziejaus padėka įteikta Rimtautui Šaukščiui, savo žemėje Balsupių kaime radusiam ir padovanojusiam muziejui pilną metalinį bidoną Tauro apygardos partizanų originalių dokumentų.

Muziejus už kūrybinę veiklą dėkojo menotyrininkei Aušrinei Dubauskienei, dailininkui Justinui Prakapui, muzikos pedagogams Nijolei ir Petrui Gruodžiams bei daugeliui kitų savojo krašto istorijai neabejingų žmonių.

Šventinę dieną muziejaus lankytojai galėjo dalyvauti edukacinėse dirbtuvėse, apžiūrėti atvirus muziejaus fondus, dalyvauti apžvalginėse ekskursijose po muziejaus erdves.

Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotojai stengiasi kuo įdomiau, įvairiau organizuoti savąją veiklą, neapsiriboja vien muziejaus patalpų erdvėmis, jų parengtas ekspozicijas galima išvysti miesto parkuose, jų sukurti istoriniai personažai dalyvauja įvairiose miesto šventėse, rengiamos įdomios pažintinės ekskursijos po Marijampolės istorines vietas.

Kraštotyros muziejaus kolektyvas svajoja apie modernesnes ir erdvesnes eksponatų saugyklas, lankytojus pritraukti interaktyviomis veiklomis, išplėsti ekspozicijų patalpas ir sukaupti muziejaus 100-mečiui apie 10 tūkstančių vertingų eksponatų.

Milda Kudirkaitė

(Parengta naudojantis Marijampolės kraštotyros muziejaus archyvais)

Nuotraukose:

1. Marijampolės kraštotyros muziejuje sukaupta tūkstančiai vertingų eksponatų. (1)
2. Jubiliejaus proga buvo atverti muziejaus fondai. (5,6)
3. Muziejaus direktorius A. Pileckas apžvelgė įvairius muziejaus gyvavimo laikotarpius. (6)
4. Muziejuje sukaupta daug Sūduvos krašto tautinių drabužių, ryškiaspalvių kaišytinių prijuosčių. (9)
5. Tarp muziejaus eksponatų ir Balsupių kaime rasti Tauro apygardos partizanų dokumentai. (11,12)
6. Muziejuje vyksta tautiniai renginiai  ir įvairios edukacijos moksleiviams. (2,10)
7. Muziejaus ekspozicijos įdomios ne tik suaugusiems, bet ir jaunimui. (8)
8. Akimirkos iš muziejaus 85-ojo jubiliejaus (3,4)