Šalta pašiūrė – ne nuosprendis, o iššūkis
„Kokia prasmė iš sandėliuko, jei žiemą jame šalčiau nei lauke?“ – šį klausimą sau užduoda daugelis marijampoliečių, žvelgdami į savo malkines, pašiūres ar ūkinius pastatus. Atrodo, sienos kiauros, pro tarpus švilpia žvarbūs Sūduvos vėjai, o viduje palikti įrankiai ar sodo gėrybės kenčia nuo drėgmės. Tačiau vienas mūsų kraštietis įrodė, kad šią problemą galima išspręsti vos per savaitgalį ir už sumą, kuri nesieks šimto eurų.
Pirmiausia – kur dingsta šiluma?
Prieš imantis bet kokių darbų, svarbiausia suprasti, pro kur iškeliauja brangi šiluma. Paprasčiausias būdas – tylų rytą apžiūrėti patalpą iš vidaus. Kiekvienas šviesos ruoželis, prasiskverbiantis pro sieną ar stogą, yra skersvėjo ir šalčio šaltinis. Atidžiai apžiūrėkite durų ir langų rėmus, sienų ir stogo sandūras – tai silpniausios vietos.
„Iš pradžių maniau, kad kalčiausias stogas, – pasakoja marijampolietis Algirdas. – Bet kai ramiai viską apėjau ir patikrinau ranka, pajutau, kad didžioji dalis šalčio eina pro durų apačią ir grindų plyšius. Tai buvo tikras atradimas.“
Trys pigios priemonės, kurias rasite Marijampolės parduotuvėse
Norint pasiekti puikų rezultatą, nereikia jokių specialių užsakymų ar brangių technologijų. Viską, ko reikia, rasite bet kuriame mūsų miesto statybinių prekių centre. Trys pagrindinės medžiagos – polistirenas, mineralinė vata ir senas geras pjuvenų bei molio mišinys.
- Polistirenas puikiai tinka sienoms. Jis lengvas, paprastai pjaustomas ir, svarbiausia, nebijo drėgmės.
- Mineralinė vata – idealus sprendimas stogui. Ji lanksti, todėl puikiai užpildo visus nelygumus tarp gegnių.
- Pjuvenos ar šiaudai su moliu – laiko patikrintas ir beveik nieko nekainuojantis būdas apšiltinti grindis.
Svarbiausi darbai: stogas ir grindys
Šiluma visada kyla į viršų, todėl stogas yra prioritetas numeris vienas. Mineralinę vatą ar polistireno plokštes reikia kloti iš vidinės stogo pusės, stengiantis nepalikti jokių tarpų. Kiekvienas plyšys – tai tiltas šalčiui į jūsų patalpą.
Antrasis frontas – grindys. Jei jos medinės, storas pjuvenų sluoksnis po lentomis sukurs puikią izoliaciją. Jei betoninės – tiesiai ant betono klokite polistireno plokštes, o ant viršaus – fanerą ar OSB plokštę. Skirtumą pajusite iškart – kojoms nebebus šalta, o nuo žemės kylančios drėgmės nebeliks.
„Kai lauke spaudė penkiolikos laipsnių šaltis, mano apšiltintoje pašiūrėje termometras rodė plius aštuonis, – džiaugiasi Algirdas. – Anksčiau tokiu oru viduje būdavo lygiai tas pats minusas.“
Nepamirškite apsaugos nuo drėgmės
Net geriausia izoliacija taps bevertė, jei sušlaps. Mineralinė vata, prisigėrusi drėgmės, praranda kone pusę savo šiluminių savybių, o organinės medžiagos pradeda pūti. Sprendimas paprastas – garo izoliacinė plėvelė. Ji klojama iš vidinės patalpos pusės, prieš izoliacijos sluoksnį. Svarbiausia – kruopščiai suklijuoti visas siūles lipnia juosta.
Paskutiniai štrichai – sandarūs langai ir durys
Galiausiai, lieka užsandarinti visas likusias skyles. Plyšius aplink durų staktą ir langų rėmus užpildykite montavimo putomis. Prie durų apačios galima prikalti polistireno juostą ar seną audinio volelį, kad neliktų tarpo su slenksčiu. Jei durys senos ir išsikraipiusios, nelygumus galima užglaistyti tuo pačiu molio ir pjuvenų mišiniu. Tai senovinis, bet stebėtinai efektyvus metodas.
Kai visi darbai baigti, užeikite į vidų, uždarykite duris ir kelias minutes ramiai pastovėkite. Jei nebejaučiate skersvėjo, vadinasi, jūsų pašiūrė pasiruošusi net ir šalčiausiai žiemai.
