Metai baigėsi, tačiau darbai nesibaigs niekuomet…

2021-ji metai jau tapo istorija. Kokie jie buvo žmonėms saugantiems visuomenės rimtį ir ramybę? Apie tai ir dar apie šį bei tą kalbamės su daugelį metų dirbančiu mūsų krašte policijos pareigūnu, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Harimantu Poškevičiumi.

 – Jeigu vertinti darbą pagal pasiektus rezultatus, kaip praėjusiais metais Marijampolės apskrities VPK atrodė šalies didžiųjų miestų policijos komisariatų kontekste?

 – Marijampolės apskrities VPK kolektyvas, lyginant su kitomis šalies tokios paskirties įstaigomis,  praėjusiais metais parodė konkurencingus veiklos rodiklius. Jie net dažnai buvo geresni nei šalies vidurkis. Kai kuriuos iš jų norėčiau aptarti detaliau.

2021 metais Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje, tai yra Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko savivaldybėse nusikalstamų veikų registracija sumažėjo 13 proc., kai tuo tarpu šalyje nusikalstamų veikų registracija sumažėjo tik 8 procentais. Ypač džiugina sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimo rodikliai. Marijampolės apskrities VPK jie sudaro net 102,3 proc. (respublikos vidurkis tesiekia 65,5 proc.), todėl, jog pareigūnams vis dažniau pavyksta ištirti net ankstesniais metais padarytus nusikaltimus. Beje, po Šiaulių apskrities VPK mes šiame bare esame antri Lietuvoje. Marijampolės apskrities VPK aukštas bendras nusikaltimų ištyrimo rodiklis, jis sudaro 80,3 proc., tad pagal jį mes, taip pat  esame antri šalyje. Vagysčių ištyrimo vidurkis, taip pat viršija respublikos vidurkį ir siekia bemaž 41 proc., tuo tarpu šalies – apie 30 procentų.

Pastebimai sumažėjo nusikaltimų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimais. Lyginant su 2020 metais Marijampolės apskrities VPK administruojamoje teritorijoje jų sumažėjo 12 proc. Šių nusikaltimų ištyrimo procentas geras – 71,5 nuošimčio (respublikoje – 61,8 proc.). Sumažėjo nepilnamečių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų Marijampolės apskrities VPK teritorijoje registracija, ji siekia 26,7 proc.

Deja, nerimą kelia tai, kad 2021 metais Sūduvos krašte ir Jurbarko savivaldybėje sulaikyti 1242 neblaivūs vairuotojai, tai yra vienas didžiausių skaičių Lietuvoje, priminsiu, jog per 2020 metus mūsų regione įkliuvo 1029  neblaivūs vairuotojai.

Vertinant mūsų pareigūnų darbą išaiškinant narkotinių medžiagų platintojus bei asmenis disponuojančius jomis dideliais ir labai dideliais kiekiais galiu pasakyti, jog   mūsų  apskrities VPK darbo vaisiai net didžiųjų šalies miestų fone atrodo solidžiai.

Tačiau turime ir tam tikrų problemų siejamų su mūsų geografine padėtimi, nes tai  tiesiogiai įtakoja mūsų darbo sėkmę. Marijampolės apskrities VPK teritorija eina vidinė ES siena, tad tuo naudojasi ir nusikaltėliai. Jie gali greičiau pasislėpti išvykdami į užsienį, o jų paieška, pargabenimas reikalauja ne tik papildomų pastangų, laiko, bet ir lėšų, kurių per daug neturima. Be to, išorinės ES sienos buvimas su Rusijos Federacijos Karaliaučiaus sritimi sudaro tinkamas sąlygas specifinėms nusikalstamoms veikoms, tokioms kaip kontrabanda, taip pat nelegali migracija, prekyba žmonėmis.

–  Kokie esminiai pokyčiai, turiu omenyje pareigūnų išsilavinimą, sudėtį lyties požiūriu, pažangių technologijų taikymą darbe, aprūpinimą būtina darbui įranga bei technika per pastaruosius dešimtmečius įvyko komisariate?

–  Visa Lietuvos policijos sistema labai sparčiai žengia modernizavimo keliu. Naujos ne vien tik uniformos, transporto priemonės, naudojama darbe įranga, policijos veikloje naudojamos naujausios technologijos, išmanieji įrenginiai, kompiuterinės programos, pastebimai  lengvinančios ir greitinančios pareigūnų darbą. Vis daugiau dėmesio skiriama pareigūnų profesiniam parengimui, jų kvalifikacijos kėlimui ir įgūdžių tobulinimui. Svarbu pažymėti, kad per pastarąjį dešimtmetį policijos materialinis techninis aprūpinimas pasikeitė neatpažįstamai, pakilo į neregėtas aukštumas. Atnaujintas beveik visas specialiojo transporto parkas, patruliniuose automobiliuose yra visos būtinos techninės priemonės įgalinančios policininkus atlikti jiems pavestas funkcijas kokybiškai ir tinkamai veikti sudėtingiausiose situacijose. Pareigūnai gali labai operatyviai patikrinti dominančius asmenis, jų transporto priemones įvairiose duomenų bazėse. Tam turima ne tik gera įranga, bet įdiegtos specialios programos tam tikras funkcijas atliekančios pusiau automatiškai. Šito  prieš dešimtmetį nebuvo. Tokie, drįstu teigti, revoliuciniai pokyčiai įvyko ne tik Marijampolės apskrities VPK, bet visose Lietuvos policijos įstaigose.

Jei kalbėti apie pokyčius Marijampolės apskrities VPK darbuotojų tarpe, reiktų pasakyti, kad prieš dešimtmetį jame dirbo 451 pareigūnas, o šiuo metu jų dirba beveik 12 proc. mažiau. Taip įvyko dėl pareigūnų darbo optimizavimo ir modernizavimo. Policijos pareigūnų veikla tapo efektyvesnė, taip pat pastebimas  nusikalstamų veikų sumažėjimas, tad sėkmingai dirbti galima turint mažesnį pareigūnų skaičių.

Džiugina, kad pasikeitė visuomenės požiūris į policininko profesiją, jau nemanoma, jog  policijos pareigūnas yra labiau vyriška profesija. Prieš dešimt metų moterys pareigūnės sudarė mažiau nei trečdalį (27,7 proc.) visų policijos pareigūnų skaičiaus, o šiuo metu jos sudaro 44,1 procentą. Moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas Marijampolės apskrities VPK veikloje išlieka viena iš prioritetinių veiklos krypčių. Per pastarąjį dešimtmetį labai atjaunėjo mūsų kolektyvas, 2021 metais pareigūnai iki 30 metų amžiaus sudarė 30,5 proc. visų pareigūnų, tuo tarpu prieš dešimtmetį tokio amžiaus pareigūnų tebuvo 22,8 procento. Taip pat pakilo jų išsilavinimo lygis, jei prieš dešimtmetį su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu Marijampolės apskrities VPK dirbo 41,9 proc. pareigūnų, tai šiandien jie sudaro daugiau nei pusę visų pareigūnų, tai yra 52,1 procento.

–  Ar sėkmingai vyksta bendradarbiavimas su kolegomis užsienio šalyse, jei taip, pakalbėkime apie bendradarbiavimo kryptis ir rezultatus?

– Marijampolės apskrities VPK darbuotojai bendradarbiauja su kolegomis užsienio valstybėse įvairiais klausimais. Ypač tvarūs santykiai palaikomi su kaimyninės Lenkijos policijos pareigūnais. Su kolegomis kitose užsienio šalyse, taip pat bendradarbiaujama įvairių nusikalstamų veikų ištyrimo, asmenų paieškos klausimais, vykdomi bendri projektai gerinantys ne tik policijos darbą, keliantys pareigūnų kompetencijas, bet ir didinantys gyventojų saugumą. Vienas tokių projektų pavyzdžių būtų kartu su Alytaus  apskrities VPK ir Lenkijos Balstogės vaivadijos policijos komisariatu įgyvendintas beveik  milijono eurų vertės projektas „Analitinės tiriamosios veiklos gerinimas kovojant su nusikalstamumu“. Šis projektas finansuotas  Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Įgyvendinant jį surengti devyni  tarptautiniai policijos pareigūnų mokymai, įsigytos 66 aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameros su transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo funkcija, įdiegta vaizdo duomenų apdorojimo programinė įranga leidžianti policijos pareigūnams atlikti analitinius procesinius veiksmus su vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais vaizdais, taip pat dalytis informacija su projekto partneriais.

– Per pastaruosius kelis metus Marijampolės policijos pareigūnai vieni ar padedami kolegų iš Kauno ar Vilniaus atskleidė keletą plačiai nuskambėjusių nusikaltimų susijusių su cigarečių kontrabanda, narkotinių medžiagų laikymu ir platinimu, neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu, korupcija. Kratų metu net rastos labai didelės neaiškios kilmės pinigų sumos. Visa tai buvo plačiai, sakyčiau net pompastiškai, iškomunikuota žiniasklaidoje, bet po to kažkaip viskas nutilo, o realia bausme, berods, dar niekas nenubaustas. Tad ar neima apmaudas dėl to, jog policija įdeda daug darbo ir resursų išaiškinant tokius nusikaltimus, o rezultatas tampa niekiniu?

Pasakysiu taip, policija savo darbą stengiasi atlikti tinkamai, kaip to ir reikalauja įstatymai bei kiek įmanoma profesionaliau. O komentuoti aukštesnių teisėsaugos institucijų sprendimus, ar jų darbo kokybę nesiimu.

– Kokios tendencijos nusikaltėlių veikloje ryškėja pastaruoju laikotarpiu, jei palyginsim 1990-2005 metų laikotarpio nusikaltimus, turiu omenyje nusikaltėlių amžių, išsilavinimą, „kvalifikaciją“, IT raštingumą ir panašiai. Koks tas šių dienų gangsteris?

–  Daugelis šių dienų nusikalstamo pasaulio atstovų siekia išlikti tarsi „šešėlyje”, veikti nepastebimai. Jie įvairiais būdais „maskuoja” savo vykdomas nusikalstamas veikas. Jų amžius bei kvalifikacija labai įvairūs ir dažnai priklauso nuo vykdomų nusikalstamų veikų krypties. Vis daugiau įvykdoma taip vadinamų „intelektualių“ nusikaltimų, tai sukčiavimas elektroninėje erdvėje, cigarečių kontrabanda naudojant logistiką.  Pastebime, kad brutalus nusikalstamumas, toks su kuriuo susidurdavome 1990-2005 metais palaipsniui traukiasi tiek iš Marijampolės apskrities VPK, tiek ir iš visos Lietuvos policijos komisariatų suvestinių. Tačiau padažnėjo nusikalstamų veikų susijusių su kaip jau minėjau „intelektualiais“ nusikaltimais, bandymu įvairiais būdais, kartais net labai „novatoriškais“ prasimanyti „lengvų“ pinigų.

– Ar pilietiški gyventojai dažnai padeda policijai jos darbe išaiškinant nusikalstamas veikas?

– Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki policijos pareigūnais, elgiasi pilietiškai, tampa nepakantūs ir neabejingi blogiui pasitaikančiam jų aplinkoje. Per pastaruosius keletą metų pastebimas ypatingas gyventojų suaktyvėjimas. Policijos pareigūnai dažnai sulaukia pilietiškų gyventojų pranešimų apie galimai neblaivius vairuotojus, smurtą artimoje aplinkoje, įtartinus asmenis, kitus pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Be to,  gyventojai dažnai patys imasi veiksmų užkertant  kelią kitų asmenų vykdomai nusikalstamai veikai, padeda sulaikant įtariamuosius. Sparčiai auga skaičius asmenų besinaudojančių galimybe pranešti apie nusikalstamą veiką  per elektronines ryšio priemones, tokias kaip E-policija, socialiniai tinklai, telefonai. Taip pat išaugo gyventojų sąmoningumas, jie patys imasi  veiksmų siekiant apsaugoti nuo nusikaltėlių savo asmeninę nuosavybę,  bendradarbiauja su kaimynais saugodami vieni kitų turtą, naudojasi turto draudimo bendrovių ir apsaugos paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, taip pat atidžiau saugo savo asmens duomenis. Kiek man yra žinoma, pastaraisiais metais atliktų gyventojų apklausų  duomenimis, Lietuvoje gyventojų pasitikėjimas policija yra gan aukštas ir siekia 78 procentus, kai tuo tarpu visoje ES pasitikėjimo policija vidurkis 71 procentas.

– Ekonomistų teigimu, infliacija šalyje dėl ekonominės krizės peržengė 10 procentų ribą, beveik viskas smarkiai pabrango, tad kaip jūs manot, ar atitinkamai padidės pareigūnų atlyginimai?

– Galiu pasidžiaugti, kad nuo 2022 metų pradžios valstybės lėšos skirtos statutinių pareigūnų atlyginimams pastebimai didės, o nuo balandžio mėnesio  didės ir policijos sistemoje dirbančių pareigūnų atlyginimai.

– Kaip jūs galvojate, ar reikėtų kažką keisti, o gal patobulinti šių dienų policijos darbe?

– Nors šių dienų Lietuvos policijos sistema dirba tikrai efektyviai, pareigūnų kvalifikacija  aukšta, o jie patys yra aprūpinti modernia, nepigiai kainavusia technika ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis, tačiau, kaip ir kiekvienoje institucijoje, nuolatiniai pokyčiai ir permainos  neišvengiamos. Tai gyvenimo padiktuota būtinybė, kurios tikslas žengiant koja kojon su progresu tobulinti ir efektyvinti policijos veiklą, prisitaikant prie naujų iššūkių bei  globalių pokyčių.

Na o šiuo metu, kuomet pasaulyje susiduriama su COVID-19 pandemija, galbūt  daugiau dėmesio reikia skirti ir patiems policijos pareigūnams, kaip asmenybėms, jų  problemoms, pareigūnų motyvacijos, organizacijos, ar kolektyvo mikroklimato gerinimo klausimams, galimų konfliktinių situacijų savalaikiam prognozavimui bei suvaldymui.

– Dėkoju jums už pokalbį.

 

Galerijoje – Vytauto Kuralavičiaus nuotraukos bei nuotraukos iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato archyvo.

Sūduvos gidas logotipas

Vytautas Karsokas

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE