Ką tik pasibaigusi kalendorinė žiema vėl mums priminė, kaip atrodo tikra žiema – su sniegu, pūgom, šaltuku, storu ledu ant ežerų. Vėl išsitraukėm žiemos sporto inventorių, lipdėme besmegenius, kūrybingi žmonės kūrė sniego-ledo skulptūras, o daugeliui mažamečių padovanojo pirmus nusileidimus nuo kalnelių rogutėmis, pirmus sniego angelus, sniego mūšius ir kitus malonumus. Nepamirškim ir vairuotojų, kurie taip laukė žiemos pabaigos…
Kaip žinia, kalendoriniai metų laikai retai sutampa su meteorologiniais. Žiema prasideda, kai paros vidutinės oro temperatūra nukrinta ir pastoviai laikosi žemiau 0°C, o pasibaigia, kai pakyla aukščiau 0 °C. Praeitais metais šis perėjimas taip ir neįvyko, žiemos nebuvo, o šiais metais simboliškai prasidėjo su Naujų metų atėjimu, sausio 1 d., tik Pietų Lietuvoje savaite vėliau – sausio 8–9 d. Pagal dabar turimus duomenis, visoje Lietuvoje žiema baigėsi vasario 21 d., tik Nidoje diena anksčiau – vasario 20 d. Žiema tęsėsi tik 50–51 dieną, Pietų Lietuvoje 43–44 dienas, taigi trumpiau nei du mėnesius.
Reikia paminėti, kad šią žiemą registruoti 3 žaibavimo atvejai – kiekvienam mėnesiui po vieną: gruodžio 3, sausio 31 ir vasario 1 dienomis Kretingos ir Šilutės rajonuose.
Visos žiemos šalčiausia diena buvo sausio 17-oji, kai Joniškyje fiksuota -28,6 °C, panašiai šalta buvo ir vasario 6-ąją, kai Ukmergėje temperatūra nukrito iki -28,4 °C. Taigi, speigo (kai oro temperatūra nukrinta iki -30 °C ir žemiau) šią žiemą nesulaukėme. Dienų, kai oro temperatūra bent vienoje meteorologijos stotyje nukrito žemiau -25 °C, buvo nedaug, iš viso septynios – sausio 17 ir 18 d. bei vasario 6, 7, 8, 18 ir 19 d. Dar septynias dienas oro temperatūra buvo nukritus žemiau -20 °C (sausio 15 ir 16 bei vasario 10–13 ir 16 dienomis). Aukščiausia žiemos oro temperatūra buvo 15,9 °C, registruota vasario 25 d. Kybartuose. Tai ir aukščiausia šios dienos oro temperatūra Lietuvoje per visą stebėjimų laikotarpį.
Pastovi sniego danga visoje Lietuvoje susiformavo pirmąjį sausio dešimtadienį, o nutirpo vasario paskutinėmis dienomis, tik pietrytiniame pakraštyje dar laikėsi iki 4 cm sniego danga. Šią žiemą daugiausia prisnigo Puvočiuose – vasario 15–16 d. išmatuota 50 cm.
Tačiau sniegas dovanojo ne tik žiemiškas linksmybes. Sausio mėnesį registravome keletą pavojingo snygio (kai per 12 val. ar trumpesnį laiką iškrinta 7 mm kritulių) atvejų. Sausio 26–27 d. smarkus snygis sukėlė šlapio sniego apdrabą pietiniuose ir rytiniuose rajonuose: lūžo medžiai, buvo užversti keliai, nutrauktos elektros linijos, kai kur žmonės elektros neturėjo 5–7 paras.
Pažvelkim, kokia buvo kalendorinė žiema.
Vidutinė žiemos oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,9 °C, tai 0,7° šalčiau nei SKN (standartinė klimato norma, 1991–2020 m. vidurkis). Šalčiausia buvo rytinėje dalyje (Dūkšte -4,0 °C), šilčiausia – prie jūros (Nidoje -1,2 °C, Klaipėdoje -1,1 °C).
Šaltesnė žiema paskutinį kartą buvo 2013-ais (-4,1 °C). Žiemų nuo 1961 m. rikiuotėje šiųmetė yra „lentelės viduryje“ – 32 vietoje.
Krtulių kiekis žiemą buvo beveik trečdaliu mažesnis nei SKN, Lietuvos vidurkis buvo 104 mm. Ypač mažai kritulių iškrito vasario mėnesį, tik ketvirtis įprastinio kiekio. Daugiausiai kritulių iškrito Klaipėdoje (154 mm) ir Puvočiuose (149 mm), mažiausiai – Trakuose (64 mm), Kybartuose (70 mm) ir Mažeikiuose (71 mm).
Saulė šią žiemą švietė vidutiniškai 168 val., kas ketvirčiu ilgiau nei SKN. Ypač saulėtas buvo vasaris – Saulė švietė beveik dvigubai ilgiau,nei gruodžio ir sausio mėnesius sudėjus kartu. Trumpiausiai Saulė švietė Utenoje (137 val.), o ilgiausiai – Nidoje (192 val.),
Pažiūrėsime, ką mums atneš prasidėjęs kalendorinis ir nuo vasario 21-os besitęsiantis meteorologinis pavasaris.
Prognozuojama jog kovo mėn. oro temperatūra Lietuvoje bus iki 0,5 °C aukštesnė, o kritulių iki 10 % mažesnis už daugiametę normą SKN (SKN: 0,9 °C ir 39 mm).
LHMT Tyrimų plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Zina Kitrinė
