Rugpjūčio 2 d. pasikeitė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas. Naujasis pamainos vadas, Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas René Braunas, pakeitęs pulkininką leitenantą Wolfą Rüdigerį Otto, interviu leidiniui „Lithuanian Military Diggest“pasidalijo savo įspūdžiais apie Lietuvos kariuomenę ir misijos teikiamas treniravimosi galimybes.
– Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie Lietuvą?
– Sunkus klausimas! Praėjusiais metais lankiausi kelis kartus: pirmąjį kartą – rugsėjo mėnesį, o vėliau – didelėse pratybos „Geležinis vilkas 2017“ lapkričio mėnesį. Galima sakyti, kad mano lūkesčiai pasiteisino. Tai labai graži šalis su labai mandagiais žmonėmis, puikiais miestais, kartais primenančiais man namus, gimtąjį miestą Drezdeną.
Mūsų mąstymas daugiau mažiau panašus, nes mylime savo kultūrą, savo šalių gamtą, esame disciplinuoti. Sakyčiau, tai bendra ir lietuviams, ir vokiečiams. Taigi apibendrindamas galiu pasakyti, kad jaučiuosi labiau kaip namuose, nei kad dalyvaučiau misijoje.
– Ar manote, kad panašus mąstymas padės efektyviau bendradarbiauti?
– Tuo visiškai neabejoju. Žinote, dirbau su Irako kurdų Pešmerga, Afganistano policija ir kariuomene, ir susidūriau su visiškai kitokiu požiūriu į punktualumą ir tikslumą, bet ir kalbant apie karinės įrangos būklę, kovinį rengimą ir t. t.
Čia viskas kitaip. Šiuo atžvilgiu mūsų mąstymas visiškai toks pat. Pradėję drauge treniruotis supratome, kad esame sąveikūs. Nes, ypač mano atstovaujamose pajėgose, tankų daliniuose, mes galvojame vienodai. Ginkluotosiose pajėgose yra reikalinga disciplina – tuo ši misija ir yra tokia ypatinga. Yra disciplinos poreikis.
– Kokie jūsų pirmieji įspūdžiai apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų kovinio pasirengimo lygį?
– Kaip jau minėjau, esame disciplinuoti ir mėgstame planuoti. Taip pat manau, kad svarbu yra ne tiek konkretus karių ir įrangos skaičius, kiek asmens pasirengimas ir pasiryžimas. Vienas iš jūsų štabo karininkų, bataliono vadas, yra pasakęs man, kad pasaulyje yra dvi didžiosios karinės galios: fiziškai – amerikiečiai ir dvasiškai – lietuviai.
Stebiu, kaip disciplinuotai jūsų šauktiniai ar kariūnai juda rikiuotės aikštėje, pastebiu, kaip dažnai mano kolegos batalionų vadai lankosi Rukloje, norėdami keistis informacija, pasimokyti iš mūsų ir kartu treniruotis. Tai profesionalus ir kryptingas mąstymas, o tai, mano manymu, yra svarbiausia. Lietuva yra maža šalis, bet tokia, kuri tikrai yra pasiruošusi gintis.
– Ar manote, kad panašų mąstymą nulėmė Lietuvos ir mūsų didžiosios kaimynės istorija?
– Labiau sakyčiau, kad tai visos Lietuvos istorijos rezultatas. Jūs turite ilgą ir didžiuotis įkvepiančią istoriją, viduramžiais buvote didelė šalis, o vėliau kentėte įvairių šalių okupaciją. Bent jau tai, kas atsitiko prieš 70 metų, jūsų elgesį nulėmė taip pat, kaip ir mūsų.
– Ar skirsite dėmesio NATO kovinės grupės ir vietos bendruomenių ryšiams? Ar bus konkrečių iniciatyvų, projektų?
– Taip. Palaikome ryšį su Jonavos meru ir Ruklos seniūnu. Planuojame bendrą kalėdinį koncertą. Į pagalbą Pabradės miesto bendruomenei ketiname suformuoti nedideles komandas iš visų kovinėje grupėje esančių šalių narių ir nusiųsti padėti mokyklose ar kitur, kur reikia nedidelės pagalbos.
Įvertinę pirmojo projekto rezultatus, ketiname tą patį padaryti kitoje gyvenvietėje Pabradės vakarinėje pusėje. Manau, tai puikus sumanymas bandant kiek suartinti Lietuvos žmones ir įvairių NATO šalių karius ir parodyti bendrą pasirengimą padėti ne tik kariniu atžvilgiu, bet ir tiesiogiai civiliams. Tai vienas iš mūsų daromų mažųjų darbų.
– Vos tik dislokavosi pirmoji pamaina, rusiškais žiniasklaidos kanalais pradėjo vykti daugybė priešiškos informacijos atakų. Ar manote, kad teigiamų santykių su vietine visuomene išlaikymas padėtų išvengti tokių atakų ateityje?
– Klausimas sudėtingas, bet aš turiu paprastą atsakymą. Mūsų santykių gerumas negali būti paveiktas trečiųjų šalių – aš tuo visiškai įsitikinęs. Taigi tvirtinčiau, kad tuo nepavyks suskaldyti Lietuvos ir jos NATO sąjungininkių, ypač mūsų, vokiečių, nes mes tikime tomis pačiomis idėjomis.
– Ar jau turėjote progos susitikti su vietos gyventojais?
– Taip, ir man liko absoliučiai teigiami įspūdžiai. Lankiausi įvairiose įmonėse Rukloje ir Jonavoje, taip pat ir civilinėse ir vyriausybinėse organizacijose, ir jų atsiliepimai tik teigiami.
– Kaip vertinate mūsų infrastruktūros kokybę? Kokie jos trūkumai ar privalumai?
– Gabendami tankus iš Vokietijos per Šeštokus mes turėjome perkrauti juos nuo mažesnių Europoje naudojamų geležinkelio bėgių ant čia naudojamų platesnių. Žinoma, tai turėjo reikšmės, bet ne kritinės. Tai tik tinkamo planavimo ir organizavimo klausimas. Taip pat kartais nėra visai aišku dėl karinių krovinių, gabenamų geležinkeliu, klasifikacijos, tai yra, kiek tonų leidžiama krauti į platformą. Tačiau kol kas nesunkiai gaudavome visą reikiamą informaciją.
– Kaip vertinate Lietuvos ginkluotųjų pajėgų įrangą ir ginkluotę?
– Svarbiausios yra miškingoje vietovėje ir didesniuose miestuose efektyvios pėstininkų pajėgos. Mes kartu treniruojamės ir padedame joms pasirengti ateityje valdyti pėstininkų kovos mašinas „Vilkas/Boxer“.
Lietuva – maža šalis su 2,9 milijono gyventojų, bet kariuomenės ir visos populiacijos santykinis skirtumas kur kas mažesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Taigi gindamas šalį turi daryti viską, ką tik gali. O kalbant apie trūkumą, ypač vikšrinės technikos, tai mes čia ir esame tam, kad jums pagelbėtume.
– Kaip tikimasi, kad klostysis kovinis rengimas ir pratybos?
– Kaip žinote, šis Vokietijos kontingentas bus dislokuotas apie šešis mėnesius, tad dabar yra pati mūsų rotacijos pradžia. Šiuo metu treniruojame skyrius ir būrius, kitus mėnesius treniruosimės kuopos lygmeniu. Aš vykdysiu dviejų savaičių „pajėgos prieš pajėgas“ tipo pratybas Pabradėje tik su savo kovine grupe, o lapkričio mėnesį vyks didelės pratybos „Geležinis vilkas“, kurioms vadovaus Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“. Tuomet tikimės įvykdyti vadinamąjį kovos lauko parengties patikrinimą (angl. In-Theatre Readiness Inspection, ITRI) ir būti atestuoti. Gruodžio mėnesį planuojame vykdyti dideles kovines pratybas Pabradėje su kolegomis iš Čekijos ir Nyderlandų. O sausio pradžioje užsiimsime persidislokavimu ir priimsime naują pamainą.
– Kaip vertinate rotacijos tempą?
– Įžvelgiu ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Neigiami aspektai ypač susiję su dažna kovinę grupę formuojančių šalių kontingentų kaita. Tenka peržiūrėti visą kovinės grupės struktūrą. Taigi vienos šalies kariams išvykstant, o kitos – atvykstant, ypač jei atgabenama nauja technika ir pajėgumai, tenka „perkrauti“ savo mąstymą ir iš naujo nuspręsti, kaip bus veikiama toliau.
Bet kita vertus, dominuoja teigiami aspektai: dislokuojamės šešiems mėnesiams, per kuriuos galima labai daug treniruotis, lietuviai ir kitos NATO šalys dirba kartu. Mano nuomone, būtų gerai, jei kiekvienas Vokietijos tankų batalionas nors kartą galėtų čia pasitreniruoti tuos šešis mėnesius. Būdamas Lietuvoje aš turiu savo tankus, turiu sąlygas pratyboms, tinkamą vietovę ir daugybę laiko. Čia galiu vykdyti treniruotes septynias dienas per savaitę, o namuose – tik penkias, neskaičiuojant atostogų.
Apskritai mes džiaugiamės galimybe būti čia kartu su jumis, nors dauguma mūsų karių, ypač tie, kurie yra tėvai, broliai, sūnūs ar dukterys, prabėgus šešiems mėnesiams, be abejo, džiaugiasi grįždami namo. Kaip bataliono vadas galiu pasakyti, kad niekur, misijoje ar namuose, negaunu tokios puikios galimybės treniruoti savo karius kaip čia. Niekur! Taigi kiekvieno tankų bataliono vadas, nors gal galiu kalbėti tik apie vokiečius, didžiuojasi ir yra dėkingas, galėdamas šešis mėnesius vykdyti šią misiją.
– Kiek žinau, esate tarnavęs įvairiose pareigose. Kaip jaučiatės būdamas NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje vadas?
– Iš tiesų didžiuojuosi ir jaučiuosi nepaprastai, tačiau tai tik mano rotacijos pradžia, dirbsiu su 1300 karių iš septynių skirtingų šalių – su skirtingu mąstymu, uniforma ir pagarbos atidavimo būdu. Be abejonės, kiekvienas iš jų labai didžiuojasi ir trokšta padaryti geriausia, ką gali, kad būtų parodytas aiškus vienybės ir solidarumo ženklas. Tai geriausias paskyrimas į vadovaujamas pareigas, kokį tik kada esu gavęs.
– Lygiai prieš 10 metų Rusija pradėjo karą prieš Sakartvelą. Kaip jaučiatės vadovaudamas kariniam daliniui agresyvios valstybės pasienyje?
– Jaučiuosi saugus ir tvirtas, nes esu dislokuotas viduryje išdidžios šalies, kuri nori tik apsiginti. Ir aš didžiuojuosi galėdamas paremti šį bendrą tikslą ir padėti jūsų šaliai bei gyventojams jaustis taip pat saugiai ir tvirtai.
Vokietijos kariuomenės tankų bataliono vadas pulkininkas leitenantas R. Braunas pareigose pakeitė pusę metų kovinei grupei Lietuvoje vadovavusį pulkininką leitenantą W. R. Otto.
Naujosios rotacijos vadas pulkininkas leitenantas R. Braunas tarnybą Vokietijos kariuomenėje pradėjo 1997 metais. Tarnybos laikotarpiu karininkas tarnavo įvairiose pozicijose, o nuo 2017 metų rugsėjo mėn. vadovauja 393-iajam tankų batalionui, dislokuotam Bad Frankenhauzene. Plk. ltn. R. Braunas taip pat tarnavo tarptautinėse misijose Afganistane ir Irake.
Nuo 2017 m. pradžios atgrasymo ir gynybos tikslais Rukloje veikiančiai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Ši šalis skiria ir didžiausią karių dalį sąjungininkų tarptautinėms rotacinėms pajėgoms. Šiuo metu kovinei grupei Lietuvoje personalą su technika ir ginkluote taip pat yra skyrusios Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Islandija. Vienete tarnauja per 1300 sąjungininkų karių. Nuo kovinės grupės dislokavimo pradžios karius ir techniką jai buvo skyrusios ir Prancūzija, Kroatija.
Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė užtikrina aukštą parengties ir sąveikumo lygį nuolat treniruodamasi ir rengdamasi kolektyvinei gynybai
Sprendimą dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 m. liepą. Šios pajėgos – tai pirmiausia atsakas į Rusijos agresyvius karinius veiksmus Ukrainoje, taip pat Rusijos karinio potencialo didinimą ir karinės galios demonstravimą regione.
Informacija paskelbta Alfa.lt