Visuotinis progresas, skaitmenizacija ir gyvenimo tempo augimas privertė visuomenę susimąstyti ne tik apie klimato kaitos pasekmes, sveiką gyvenimo būdą ar socialiai atsakingą gamtos išteklių naudojimą, bet ir atnešė naujų stresų, pagundų ir priklausomybių.
Tarptautinės sveikatingumo asociacijos „InWellSa“ prezidentas Andrejus Rudanovas teigia, kad tiek pasaulio, tiek Lietuvos mastu psichikos ir emocinės sveikatos specialistai jau daugelį metų stebi priklausomybes nuo kompiuterinių žaidimų, išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ir visuomenės nuomonės. Kol kas šios priklausomybės nesukelia tiek žalos asmeniui ir visuomenei, kad jas reikėtų reguliuoti, riboti arba drausti. Skirtingai nuo narkotinių medžiagų keliamos priklausomybės.
Šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais apklausus didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – 15–30 metų gyventojus paaiškėjo, kad kanapes bandė vartoti net 17 proc. bandžiusių narkotines medžiagas, daugiau nei 5 kartus mažiau už jas bandė vartoti ekstazį – 3 proc., po 2 proc. nurodė vartoję amfetaminą, kokainą, LSD.
„Tyrimo duomenys indikuoja labai aiškias grėsmes ir galimas priklausomybes“, – sako tyrimą užsakiusios Tarptautinės sveikatingumo asociacijos „InWellSa“ prezidentas Andrejus Rudanovas.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad net 4 proc. respondentų nėra linkę nurodyti, kokias narkotines medžiagas yra bandę vartoti.
„Akivaizdu, kad būtina kur kas griežtesnė kontrolė ir teisinis reguliavimas, susijęs su narkotikų vartojimo paplitimu tarp jaunimo. Deja, susidaro įspūdis, kad kanapių, turinčių narkotinio poveikio, vartojimas tampa savotišku mados dalyku, nes tam tikrose ES šalyse jų vartojimas yra legalizuotas, lengvai pasiekiamas, o šiuolaikiškas jaunimas itin greitas, veržlus ir gebantis pasiekti bet kokią prekę ar paslaugą internetu. Tokia mada ilgainiui veda į priklausomybės susiformavimą bei galimą įsitraukimą į kitų medžiagų vartojimą. Skaičiai yra grėsmingi“, – sako jis.
Nebandę vartoti narkotinių medžiagų nurodė 77 proc. tyrimo dalyvių.
Tyrimas, kurio metu buvo apklausti 502 didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – 15–30 metų gyventojai, buvo atliekamas tiesioginio interviu būdu, lapkričio 22–25 d.
