Alkoholio daroma žala žmogaus organizmui ir gyvenimo kokybei – nenuginčijama. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet užfiksuojama iki 3 milijonų mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, alkoholis taip pat yra patvirtintas kancerogenas, be to, maždaug 400 milijonų pasaulio gyventojų turi alkoholio vartojimo sutrikimų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, kodėl net ir mažas alkoholio kiekis kenkia organizmui ir paneigia visuomenėje įsisenėjusius mitus.
Žalingas poveikis organizmui
Alkoholio suvartojimas Lietuvoje, nors ir palaipsniui mažėja, vis dar išlieka aukštas – remiantis OECD statistika, vienam 15 metų amžiaus sulaukusiam ir vyresniam lietuviui tenka daugiau nei 12 l grynojo alkoholio per metus. Skaičiuojama, kad daugiausiai alkoholio suvartoja 20–39 metų amžiaus žmonės.
„Alkoholinių gėrimų vartojimas yra siejamas su daugiau nei 200 skirtingų sveikatos būklių, tarp kurių yra 7 vėžio formos, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų, inkstų, skrandžio bei kasos sutrikimai, dehidratacija, nervų sistemos ligos, psichikos sutrikimai, demencijos išsivystymas ir kitos sudėtingos būklės. Negana to, alkoholio paveikti asmenys neretai sukelia eismo įvykius, užsiima rizikingomis veiklomis ir dalyvauja pavojingose situacijose“, – vardija vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Ji paaiškina, kad alkoholis organizmą veikia tarsi nuodai – net ir mažiausia jo dozė sukelia įvairias chemines reakcijas bei uždegiminius procesus. Taip nutinka dėl alkoholio skaidymo organizme metu susidarančio acetaldehido, kuris yra ne tik pripažintas kancerogenas, bet ir stipriai veikiantis toksinas. Suvartojus didesnį kiekį alkoholio, net ir nebejaučiant intoksikacijos požymių, acetaldehido dalis lieka kraujyje ir toliau nuodija organizmą.
Visuomenėje vis dar vyrauja rizikingi mitai
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajūs kai kurie su alkoholiu susiję mitai, dažniausiai atkeliavę iš senesnių laikų. Vienas jų, alkoholio vartojimas siekiant „pakelti nuotaiką“ – iš tiesų alkoholis sulėtina smegenų veiklą ir impulsų perdavimą, todėl yra laikomas depresantu. Nors mažos dozės iš pradžių gali veikti stimuliuojančiai, netrukus gali pasireikšti mieguistumas, reakcijos sulėtėjimas, koordinacijos pokyčiai, nuovargis ir irzlumas.
„Dar vienas mitas, alkoholio vartojimas norint sušilti. Tiesa, kad jis trumpam išplečia kraujagysles, todėl gali užplūsti šilumos banga, kada pradedama gausiau prakaituoti, atsiranda raudonis. Iš tiesų tai reiškia, kad kūno temperatūra krenta. Dar prieš dvidešimt metų buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog vos per 10 minučių alkoholio vartojimo padidėja kraujo tėkmė odoje ir prakaitavimo lygis, o praėjus 20 minučių, kūno temperatūra pradeda vėsti“, – pažymi „Camelia“ vaistininkė.
Anot jos, kitas dažnai sutinkamas mitas yra tas, kad alkoholis gali padėti geriau išsimiegoti, tačiau tai – toli nuo tiesos. Nors vartojant alkoholį gali apimti mieguistumas, pati miego kokybė gerokai nukenčia. Alkoholyje esančios medžiagos sutrikdo gilaus miego fazę, todėl naktį galimi prabudimai, o ryte – net jei ir miegama gana ilgai – vis tiek jaučiamas nuovargis, sunkumas.
Siekiamą poveikį galima pakeisti sveikomis alternatyvomis
J. Aganauskaitė-Žukaitė pasakoja, jog ieškant būdų palengvinti užmigimą ar pagerinti nuotaiką, svarbu ieškoti už to slypinčių priežasčių, o ne užmaskuoti problemas alkoholiu, kuris ilgainiui jas tik pagilina.
Jeigu kankina sunkumas užmigti ar suprastėjusi miego kokybė, svarbu atidžiai peržiūrėti savo miego rutiną, įvertinti ar propaguojami įpročiai yra teisingi. Užmigimo palengvinimui galima pasitelkti raminamųjų savybių turinčius produktus, tokius kaip melatonino ar valerijono šaknų maisto papildai, melisos, kanapių žiedų, ramunėlių arbatos. Taip pat svarbu stengtis kontroliuoti patiriamą stresą, išbandyti įvairias atsipalaidavimo technikas, meditaciją.
„Emocinės sveikatos ir nuotaikos stabilizavimo klausimais vertėtų pasikonsultuoti su specialistais, mat priežastys gali slypėti vitaminų, tokių kaip vitaminas D, magnis, B grupės vitaminai trūkume organizme. Pavyzdžiui, su vitamino D trūkumu susiduria didžioji dalis Lietuvos gyventojų, nes saulėtų dienų per metus turime nedaug, o dažno asmens mityboje taip pat yra spragų. Jei su emocinėmis problemomis susitvarkyti tampa sudėtinga, atsiranda didelė nervinė įtampa, depresijos simptomai, visada galima kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą“, – priduria vaistininkė.
Svarbu įvertinti pasekmes
Vaistininkė pažymi, kad nėra saugaus alkoholio kiekio ar tipo, todėl svaigalų vartojimo pasekmės jaučiamos beveik visada, o sutrikęs miegas ar pagirios – vienos lengviausių. Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, nepaisant ar alkoholis yra vartojamas gausiai ir dažnai, ar rečiau ir mažesniais kiekiais, rizika išsivystyti psichologinei bei fizinei priklausomybei išlieka didelė. O jei asmuo geba suvartoti vis didesnį alkoholio kiekį ir nejaučia pagirių, verta sunerimti.
„Jei alkoholis vartojamas reguliariai, organizmas pradeda adaptuotis ir priprasti prie gaunamų kiekių. Pastebėjus, kad nebepavyksta kontroliuoti suvartojamų gėrimų kiekio, nukenčia poilsis, darbas ar mokslai, prastėja socialiniai santykiai, emocinė būklė ar sveikata – rekomenduočiau kreiptis pagalbos. Svarbu suprasti, kad susidūrus su šia problema ieškoti išeičių nėra gėdinga, o atvirkščiai – drąsu. Daugybė žmonių, turinčių alkoholio vartojimo sutrikimų, randa reikalingą pagalbą ir išgyja“, – drąsina vaistininkė.
