Ištepta sofa, nubraukta siena, netyčia įskelta kaitlentė ar ant parketo išsiliejęs vanduo – gyvenant nuomojamame būste net ir smulkios buitinės nelaimės dažnai sukelia nemažai streso. Vieniems tai baimė prarasti užstatą, kitiems – nerimas, kad teks padengti brangų remontą. Visgi įvykus rimtesnei nelaimei, gali paaiškėti ir tai, jog didžiausiu galvos skausmu tampa ne pati žala, o klausimas – kas turi už ją atsakyti.
Draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorės Karolinos Emanuelės Karpovos teigimu, augant nuomos rinkai Lietuvoje, daugėja ne tik investicinių būstų, bet ir konfliktų dėl atsakomybės. Tokiu atveju viena nemaloni situacija gali rimtai paploninti tiek nuomininko, tiek savininko piniginę.
„Nuomojamo būsto rinkoje viena dažniausių konfliktų priežasčių – skirtingas supratimas, kas yra natūralus nusidėvėjimas, o kas jau laikoma žala. Pavyzdžiui, po kelerių metų naudojimo šiek tiek nusidėvėję baldai ar smulkūs sienų pabraižymai yra normalu, tačiau sulaužyti baldai, sugadinta buitinė technika ar užlietas parketas jau gali reikšti finansinius nuostolius. Tokiose situacijose emocijų dažnai būna daugiau nei aiškumo, todėl labai svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybių ir pasirūpinti tinkama apsauga“, – sako K. E. Karpova.
Daugiausia problemų – dėl neaptartų taisyklių
NT valdymo įmonės „Monto“ vadovo Martyno Tarvydo teigimu, konfliktai dažniausiai „užprogramuojami“ dar net nespėjus įsikelti nuomininkui.
„Konfliktai gali kilti dėl skirtingų lūkesčių ir ne iki galo aiškiai aptartų taisyklių dar prieš įsikeliant nuomininkui. Taip pat dažnai nesklandumų sukelia nepakankamai užfiksuota būsto būklė nuomos pradžioje. Jei nėra aiškių nuotraukų, perdavimo-priėmimo akto ar sutartų taisyklių, kilus žalai gali tapti sudėtinga nustatyti atsakomybę“, – sako M. Tarvydas.
BTA draudimo Žalų departamento direktorė pastebi, kad po incidento neretai abi pusės turi skirtingą istorijos versiją.
„Nuomininkas žalą vertina kaip natūralų nusidėvėjimą, o savininkas tikisi kompensacijos už sugadintą turtą. Tokiose situacijose daug lemia ne emocijos, o tai, kaip aiškiai buvo susitarta dėl atsakomybių ir kokia apsauga buvo pasirinkta dar prieš įvykstant nelaimei. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo didesnė rizika, kad net nedidelis incidentas virs ilgu ginču“, – K. E. Karpova.
Draudimas svarbus ne tik savininkui
Tokiose situacijose itin svarbiu aspektu tampa būsto draudimas, tačiau, pasak K. E. Karpovos, visuomenėje vis dar gajus mitas, jog būsto draudimas aktualus tik savininkui.
„Dalis žmonių vis dar mano, kad draudimo išmoką gaus tas, kas sudarė draudimo sutartį, tačiau svarbiausia yra tai, kam priklauso pats turtas. Jei žala padaroma būstui ar savininko baldams bei įrangai, išmoka mokama turto savininkui, nepriklausomai nuo to, ar draudimu pasirūpino pats savininkas, ar nuomininkas. Jų atsinešti ar įsigyti daiktai – kompiuteriai, televizoriai, dviračiai ar kita technika – dažniausiai nėra automatiškai apdrausti. Todėl verta pasirūpinti papildoma apsauga arba civilinės atsakomybės draudimu“, – teigia BTA draudimo Žalų departamento direktorė.
M. Tarvydas priduria, kad draudimo klausimai šiandien nuomos rinkoje tampa nebe papildomu privalumu, o būtinybe. Pasak jo, visas „Monto“ administruojamas nekilnojamasis turtas yra apdraustas, nes tai padeda išvengti daug streso ir neaiškumų netikėtų situacijų metu.
Investiciniai būstai: auga ne tik grąža, bet ir rizikos
Sparčiai augant investicinių būstų rinkai, keičiasi ir požiūris į nuomos rizikas. K. E. Karpova pastebi, kad jei anksčiau dalis savininkų į draudimą žiūrėjo kaip į papildomas išlaidas, šiandien vis daugiau jų tai vertina kaip būtiną finansinę apsaugą.
BTA draudimo Žalų departamento direktorės teigimu, investicinį būstą žmonės vis dažniau vertina ne tik kaip papildomas pajamas generuojantį turtą, bet ir kaip atsakomybę, kuri gali atnešti netikėtų išlaidų.
„Vienas rimtesnis incidentas – gaisras, užliejimas ar sugadinta apdaila – gali ne tik pareikalauti tūkstantinių išlaidų remontui, bet ir kuriam laikui sustabdyti nuomos pajamas. Būtent todėl žmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų apsaugoti ne tik patį turtą, bet ir savo finansinį stabilumą“, – pabrėžia K. E. Karpova.
