Mažmeninės prekybos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje įvestų naujų ribojimų šiame sektoriuje nereikėtų vertinti tik kaip laikino vartotojų perskirstymo valdžios sprendimu. Mažmeninės prekybos klientai ne tik skyla į apsiperkančius gyvai ir internetu, bet dalis jų dar labiau aštrina konkurenciją rinkdamiesi ne produktus maisto gamybai, o kavinių ar restoranų jau pagamintus patiekalus – ir valgyti vietoje, ir užsisakyti į namus ar darbą.
Nuolat situaciją mažmeninėje rinkoje ir maitinimo įstaigų patrauklumą stebinčios tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, net ir labiausiai pandemijos išgąsdinti gyventojai nevengia valgyti ne namuose.
„Lietuvos vartotojų prašėme atsakyti į klausimą, kada jie paskutinį kartą fiziškai lankėsi kavinėje, restorane ar kitoje viešojo maitinimo vietoje. Rugpjūčio duomenimis, tai darė 52 proc. respondentų. Beveik pusė, arba 49 proc. rinkosi lauko terasas, tuo tarpu 33 proc. valgė viduje. Išskyrus tas „ribines“ gyventojų grupes, kurioms priklauso pandemijos bijantys labiausiai ir atvirkščiai, visiškai į ją nekreipiantys dėmesio, viduje valgė atitinkamai 34 ir 35 proc. apklaustųjų. Skirtumas tarp jų yra išties minimalus“, – sako „NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalyse Ilona Lepp.
Lietuvoje jau pagaminto maisto užsakymai piką buvo pasiekę 2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais (37 proc. apklaustųjų maistą užsisakė bent kartą per mėnesį), tačiau dabar išlaiko kur kas didesnį populiarumą (30 proc. šiemet rugpjūtį), palyginti su 2020-ųjų birželiu (18 proc.).
Pandemijos pradžia ir dėl to atskirose šalyse paskelbti griežti karantinai vartotojus panikuoti pernai privertė visame pasaulyje, o beatodairiškas maisto atsargų kaupimas mažmeninės prekybos sektoriui tapo nemenku iššūkiu.
Vis dėlto, kaip pastebi „NielsenIQ“ vadovė I.Lepp, nors vartotojai panikos laikotarpiu tikrai daugiau gamino patys, kasdienybe tapusi pandemija jų virtuvėse neuždarė. Galiojant įvairiems ribojimams, tarp jų ir kelionėms užsienyje, neįprastos patirties imama ieškoti ir ragaujant tiesiog kitokį, ne savo paties pasigamintą maistą.
„Spaudimas mažmeninės prekybos sektoriui tik auga. Be to, kad jis turi tikrai labai greitai prisitaikyti prie naujų veiklos organizavimo bei kintančių saugumo reikalavimų, pandemijos metu išaugęs susidomėjimas jau pagaminto maisto pristatymu neabejotinai rado savo gerbėjų ir išlaiko jų dėmesį. Platus ir įdomus asortimentas, šviežumas bei aukšta kokybė lieka pagrindiniu parduotuvių ginklu augant konkurencijai dėl kliento“, – teigia I.Lepp.
Pasak jos, jau pagamintą maistą dažniau linkę rinktis modernius apsipirkimo sprendimus įsisavinę pirkėjai. Maistą ir kitas būtiniausias prekes internetu linkę pirkti gyventojai paprastai yra ir pagrindiniai maisto išsinešti paslaugos klientai.
Kita vertus, didžioji Lietuvos gyventojų dalis nepastebi, kad jų maisto gaminimo įpročiai po paskutinio karantino būtų pasikeitę. 79 proc. teigia, kad namuose gamina tiek pat, 9 proc. – mažiau ir rečiau, tuo tarpu net dešimtadalis (11 proc.) – dažniau ir daugiau negu karantino metu.
„Akivaizdu, kad klientų grupės persidengia ir tikrai nereikėtų nuvertinti Lietuvos vartotojų noro apsipirkti gyvai. Mūsų šalies pirkėjų bruožas yra tai, kad lankymasis parduotuvėje jiems yra malonumas, o ne tik būtinybė ar pareiga. Net 98-99 proc. tų pirkėjų, kurie sėkmingai apsiperka internetu ar taip užsisako maisto, vis tiek bent vieną kartą per mėnesį patys nuvyksta į fizinę parduotuvę. Todėl tai, kokį asortimentą ir kokią patirtį siūlo įprasta parduotuvė, išlieka svarbus jos konkurencinis pranašumas“, – konstatuoja I. Lepp.
„NielsenIQ“ reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko rugpjūčio 7 – 24 dienomis, joje dalyvavo 1600 Lietuvos gyventojų.
Pranešimas spaudai
