Daugelis yra girdėję apie nikotiną – tabako augalo lapuose aptinkamą veikliąją medžiagą. Nepaisant paplitusio nikotino produktų vartojimo, šią medžiagą gaubia nemažai mitų, kurie kertasi su moksliniais faktais. Ką jie iš tiesų sako apie rūkymą ir nikotiną?
Nuodija ne nikotinas, o cigarečių dūmuose esančios medžiagos
Vienas iš dažniausiai sutinkamų mitų apie nikotiną yra susijęs su jo poveikiu žmogaus organizmui ir sveikatai. Daug žmonių mano, kad būtent nikotinas sukelia su rūkymu siejamas ligas. Visgi didžiausią grėsmę rūkančiųjų sveikatai kelia ne nikotinas, o degant tabakui išsiskiriančios pavojingos medžiagos. Jų cigarečių dūmuose aptinkama tūkstančiai.
Pavyzdžiui, su cigarečių dūmais įtraukiamas anglies monoksidas sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Tačiau bene didžiausias pavojus rūkant kyla dėl tabako degimo metu susiformuojančių ir į plaučius įtraukiamų dervų ir netoli šimto skirtingų kancerogenų – vėžį sukeliančių medžiagų. Jos atlieka ardantį darbą, žudo organizmo ląsteles, gali pakeisti jų genetinę informaciją ir nulemti onkologinius susirgimus. Būtent dėl cigarečių dūmuose aptinkamų kancerogenų rūkantiesiems tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 30 kartų didesnė nei nerūkantiesiems.
Savo ruožtu nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei Nacionalinis vėžio institutas Lietuvoje nikotino kancerogenu nelaiko. Nikotino įtaka pasireiškia per noro rūkyti skatinimą ir priklausomybės sukėlimą. Kitaip tariant, rūkoma dėl nikotino, tačiau organizmą nuodija ne jis, o degant cigaretei išsiskiriančios kenksmingos medžiagos.
Siekiant išvengti cigaretės degimo metu išskiriamų nuodingų medžiagų, rinkoje jau yra sukurta gaminių, kurie nikotiną išskiria be degimo: garinant skystį su nikotinu arba kaitinant tabaką. Tai paneigia ir dar vieną mitą, kad nikotinas išsiskiria tik labai aukštoje temperatūroje – jis išsiskiria beveik tris kartus mažesnėje temperatūroje nei cigaretės degimo temperatūra. Taip pat jau yra mokslinių tyrimų, kurie parodo, kad pašalinus degimo procesą, kenksmingų medžiagų yra išskiriama ženkliai mažiau nei cigaretei degant.
Ne tik sukelia priklausomybę, bet ir padeda ją įveikti
Kad nikotinas sukelia priklausomybę – ne naujiena. Tačiau dažnas žmogus nežino, kad nikotinas taip pat gali padėti priklausomybę įveikti. Pakaitinė nikotino terapija, kaip priemonė mesti rūkyti ir sumažinti rūkymo daromą žalą, sulaukia vis daugiau dėmesio.
Patekęs į organizmą, nikotinas pradeda stimuliuoti už malonumo jausmą atsakingus smegenų centrus ir paskatina dopamino išsiskyrimą. Ilgainiui tokiam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnio kiekio nikotino, todėl imama rūkyti daugiau. Galiausiai, kai išsivysto organizmo tolerancija nikotinui, neparūkius gali varginti prasta nuotaika, nerimas, irzlumas, nemiga. Dėl to cigaretę norima prisidegti vėl ir vėl, o dėl su cigarečių dūmais gaunamų kenksmingų medžiagų organizmas vis labiau nuodijamas.
Iš šio užburto rato gali padėti išsivaduoti pakaitinės nikotino terapijos priemonės: nikotino purškalai, pastilės ar pleistrai. Šios priemonės padeda sumažinti ar išvengti nikotino abstinencijos simptomų: depresinės nuotaikos, nemigos, dirglumo. Taikant pakaitinę nikotino terapiją, gaunamas mažesnis nikotino kiekis, preparatuose nėra kitų cigaretėse dūmuose randama kenksmingų medžiagų.
Nikotinas – natūrali medžiaga
Dar vienas nikotiną gaubiantis mitas yra susijęs su manymu, kad šios medžiagos į cigaretes pridedama dirbtinai. Visgi nikotinas yra natūraliai tabako lapuose ir kai kuriuose kituose augaluose susidarantis alkaloidas. Nikotinas paprastai sudaro nuo 0,6 iki 3 proc. tabako svorio.
Kaip natūralus stimuliantas nikotinas gali trumpam pagerinti koncentraciją ir dėmesingumą ir turi skausmą slopinančių savybių. Ši veiklioji medžiaga taip pat skatina adrenalino išsiskyrimą, todėl padidina širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad nors viena ar kelios surūkytos cigaretės apsinuodijimo, paprastai, nesukelia, tačiau itin didelis nikotino kiekis gali sukelti ne tik apsinuodijimą, bet ir mirtį.
