Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva kasmet rugsėjo mėnesio 29 d. yra minima Pasaulinė širdies diena. Šiais metais problemos aktualumas vis dar išlieka didžiulis, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,5 mln. žmonių, kas sudaro 31 proc. pasaulio mirčių. Lietuvoje situacija taip pat nėra džiuginanti: 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų. Kraujotakos sistemos ligos, o konkrečiau lėtinė išeminė širdies liga, yra pagrindinė mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų.
2018 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pažadėti savo širdžiai, artimojo širdžiai, mūsų visų širdims maitintis sveikiau, dažniau užsiimti fizinio aktyvumo veikla bei skatinti tai daryti vaikus, liautis rūkyti ir padėti aplinkiniams tai padaryti. Sveikatos priežiūros specialistai raginami pasižadėti išsaugoti daugiau gyvybių. Sveikatos politikos sprendimus priimantieji raginami pasižadėti aktyviai dėti pastangas, kad būtų efektyviai įgyvendintas neinfekcinių ligų veiksmų planas. Šis paprastas pažadas gali padėti užkirsti kelią daugybei mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Įgyvendinę šį pažadą mes sukursime nedidelius gyvenimo pokyčius, kuriais galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, gerinti gyvenimo kokybę ir rodyti geresnį pavyzdį jaunajai kartai. Šis pažadas – tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.
Pasaulinė širdies federacija skatina pasižadėti keisti savo įpročius, susijusius su fiziniu aktyvumu, mityba, rūkymu, ir taip kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaką savo sveikatai.
Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas taip pat yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį, kas taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui.
Subalansuota mityba. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį. Gerkite pakankamai vandens!
Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę. Taip pat venkite tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.
Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.
Programos dalyviai supažindinami su:
- Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.
- Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.
- Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.
- Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.
- Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymu.
Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvenate, visuomenės sveikatos biurą.
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Irma Bukotienė
