1938 metų sausio mėnesio penktą dieną suėjo penkiolika metų nuo atidaryto ir sėkmingai naudojamo geležinkelio Kazlų Rūda-Šeštokai ruožo. Tą dieną Marijampolėje į geležinkelio stotį rinkosi minios žmonių.
Šaltiniuose pabrėžiama, kad Lietuvai svarbios geležinkelio atkarpos statybos užtruko apie du metus. Tai buvo pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas geležinkelis. Nepriklausomybės aušroje ruožas padėjo išgelbėti lietuviško garvežio sąstatus iš lenkų okupacijos gniaužtų.
Teigiama, kad „Nors dar rusų valdžios buvo numatyta pro Marijampolę geležinkelį pravesti, bet taip greit mes jo galbūt dar nebūtume sulaukę, jeigu ne Vilniaus okupacija. Okupacijos gniaužtai perkirto geležinkelį Vilnius – Suvalkai ir Šeštokuose paliko uždarytus šešis lietuviškus garvežius ir apie tris šimtus vagonų.“
Šį didelį turtą, už kurį Lietuvos valstybė buvo skolinga vokiečiams, būtinai reikėjo išgelbėti. Todėl tuometinės valdžios sprendimas buvo skubus ir savalaikis. Nebuvo kito kelio, kaip tik statyti naują geležinkelio Kazlų Rūda – Šeštokai atkarpą.
Pasak šaltinių, „Dėl to prie šio geležinkelio statybos labai daug prisidėjo ir kariai. Pėstininkų padedami inžineriniai daliniai pravedė beveik visą Kazlų Rūda-Marijampolė geležinkelio distanciją.
Darbas buvo verčiantis iš kojų, reikėjo sunkiai ir skubiai dirbti. Suvalkiečių ūkininkai, per kurių laukus buvo vedamas geležinkelis, šiuos darbus sutiko labai nepalankiai.
Pagaliau, po dviejų metų lenkų okupacijos, lietuviški garvežiai ir vagonai, buvo išvaduoti iš Šeštokų geležinkelio stoties. Ūkininkai anksčiau nepalankiai žiūrėję į statybas suprato padarę klaidą.“
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos geležinkelio ruožas buvo užbaigtas 1922 metų pabaigoje. Gruodžio 16 d. Marijampolėje buvo numatytas atidarymas ir minėjimas. Pasak šaltinių „Marijampolės miestas puikiai pasiruošė istorinėms iškilmėms, bet buvo gauta žinia, kad netoli Kazlų Rūdos Pilvės upė išplovė pylimą ir garvežiams pravažiuoti tapo neįmanoma.
Teko dirbti iš naujo. Ir po mėnesio, bet jau 1923 metais, sausio penktą dieną į Marijampolę atpuškavo vėliavomis ir žalumynais išpuoštas traukinys. Iš jo išlipantį tuometinį prezidentą Aleksandrą Stulginskį pasitiko gausi marijampoliečių minia.“
Marijampolės geležinkelio stoties salė buvo pilna žmonių. Prezidentą pasveikino tuometinis miesto burmistras Staugaitis. Vėliau Rygiškių Jono gimnazijoje buvo didelis banketas. Panašiai šį prezidentinį traukinį sutiko ir kitų miestelių stotys.
Per likusius nepriklausomybės metus Marijampolės geležinkelio gyvenime nepasitaikė jokių didelių katastrofų. Tačiau pabrėžiama, kad marijampoliečių savižudžiai vienu metu buvo labai pamėgę pulti po garvežio ratais.
Pirmoje Lietuvos Respublikoje Kazlų Rūdos-Šeštokų geležinkelio maršrutas buvo labai svarbus visiems kapsams ir dzūkams. Manoma, kad tik jo dėka marijampoliečiai turėjo cukraus fabriką ir šiek tiek turtingesnį nei likusioje Lietuvos dalyje gyvenimą.
