Dirbtinis intelektas (DI) daugumoje organizacijų yra tapęs vienu iš svarbiausių įrankių siekiant išgauti kuo tikslesnius ir informatyvesnius duomenis, ne išimtis ir įmonių finansinės atskaitomybės audito procesai.
Pasak KPMG atstovės, plačiai pritaikomas DI, po trejų metų bus įgalintas kone visu 100 proc.
„Bendrovės turimi globalūs duomenys rodo, kad beveik 72 proc. įmonių su finansais susijusioje praktikoje pritaiko DI, o per ateinančius trejus metus šis skaičius turėtų išaugti net iki 99 proc. Tuo pat metu organizacijos tikisi, kad DI vis dažniau naudos ir jų išoriniai auditoriai, siekdami atlikti aktyvesnes ir tikslesnes analizes“, – įžvelgia „KPMG Baltics“ partnerė ir audito skyriaus vadovė Toma Jensen.
Dirbtinį intelektą daugiausiai pasitelkia lyderiaujančios įmonės
Didžiausia pažanga, pasitelkiant DI, stebima telekomunikacijų ir technologijų įmonėse. Nepaisant to, jas vejasi ir kitų sričių organizacijos.
„Telekomunikacijos ir technologijų įmonėse, finansinių ataskaitų teikimo procesuose, DI yra pritaikomas net 41 proc. Mažai atsilieka ir energetikos, gamtinių išteklių bei chemijos pramonių įmonės, sudarydamos 35 proc. Vis tik didesnis atotrūkis matomas mažmeninės prekybos organizacijų gretose, kuriose formuojant finansines ataskaitas DI pritaikomas tik 26 proc.“, – teigia T. Jensen.
Ji priduria, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog DI dažniausiai pasitelkia stambios įmonės: „Labiausiai pažengusios DI klausimu yra būtent didžiosios ne tik Europos, bet ir viso pasaulio organizacijos. KPMG atliktame tyrime skirstėme įmones į tris kategorijas: lyderes, vidutines ir pradedančiąsias. Duomenys rodo, kad net 4 iš 10 pirmoje kategorijoje esančių organizacijų aktyviai naudoja DI. Šį įrankį kur kas dažniau pritaikyti darbo praktikoje yra linkusios tos įmonės, kurių pelnas per metus siekia daugiau nei 5 mlrd. dolerių.“
Modernėjanti audito sritis
Nenuostabu, kad toks DI pasitelkimas daro įtaką ir finansinės atskaitomybės sričiai. Jo augantis populiarumas atsiliepia ir auditorių kasdienybėje, šiems praktikoje pritaikant modernius sprendimus.
„DI suteikia naujų analitinių gebėjimų, pateikia naujų vertingų įžvalgų, plečia tikrinamos populiacijos apimtis, tai atsispindi ir atliktame KPMG tyrime. Vis platesnis DI pasitelkimas veda prie finansinės atskaitomybės audito proceso automatizavimo ir modernėjimo“, – pabrėžia T. Jensen.
Įžvelgiamos DI naudos
Kaip įžvelgia T. Jensen, modernių sprendimų pritaikymas ir technologinės naujovės – neatsiejama įmonių vystymosi dalis.
Viena iš dirbtinio intelekto naudų finansų srityje – augantis dėmesys generatyviniam DI. Kaip teigia „KPMG Baltics“ partnerė, DI keičia finansinės atskaitomybės sudarymo bei jos audito procesus, leidžiant įmonėms efektyviau ir tiksliau analizuoti duomenis bei numatyti ateities tendencijas.
„Įmonės, naudojančios dirbtinį intelektą finansinės atskaitomybės sudarymo bei jos audito procesuose, turi reikšmingų privalumų. Bendrovės turimi globalūs tyrimų duomenys rodo, jog didžiausia pastebima nauda – galimybė numatyti tendencijas ir jų poveikį, tai akcentuoja net 65 proc. finansinių įmonių lyderių, tuo tarpu, 60 proc. respondentų – kad riziką įmanoma įžvelgti realiuoju laiku. Be to, 57 proc. pažymi, kad DI leidžia priimti palankesnius sprendimus, pagrįstus duomenimis ir taip padidinti duomenų tikslumą“, – sako ji.
Kartu su šiais privalumais, generatyvinio DI naudojimas taip pat lemia didesnį finansinės atskaitomybės sudaryme bei jos audite dalyvaujančių darbuotojų produktyvumą bei prisideda prie talentų pritraukimo ir įgūdžių tobulinimo: „Daugiau nei 40 proc. įmonių jau dabar pastebi didesnį darbuotojų produktyvumą ir efektyvumą, o per ateinančius trejus metus šis procentas tikėtina išaugs iki 60 proc. Kalbant apie audito procesą, tai suteikia galimybę darbuotojams skirti laiką kompleksinių, vertinamojo pobūdžio klausimų sprendimui paliekant rutinines užduotis bei duomenų apdorojimą DI“.
Esama ir rizikų
Tačiau nors ir su DI atliekant įmonių finansinės atskaitomybės sudarymą bei auditą yra gaunama nemažai naudų, vis tik jį naudojant esama ir rizikos veiksnių. KPMG atstovė išskiria, kad didelį susirūpinimą kelia duomenų apsaugos, privatumo ir net etikos klausimai.
„Įmonės įprastai gana gerai supranta su DI susijusias rizikas. Pastaruoju metu didžiausią susirūpinimą kelia duomenų saugumas, privatumas ir etikos klausimai. Apskritai, finansų sektoriuje naudojamas DI kelia daugiau rūpesčių nei tradicinis DI variantas. Žinoma, bet kuriuo atveju yra skiriamas milžiniškas dėmesys kibernetiniam saugumui, autorių teisių ir intelektinės nuosavybės sritims, kad DI pasitelkimas atneštų kuo daugiau naudos, o ne žalos“, – pabrėžia T. Jensen.
Atsižvelgiant į kliūtis, ji priduria, kad įmonės pasitelkdamos DI skatinamos imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią galimiems nesklandumams: „Siekdamos įveikti kliūtis ir sumažinti riziką, organizacijos gali daug ko pasimokyti iš lyderiaujančių įmonių, kurios jau kurį laiką pasitelkia DI. KPMG ataskaitoje yra nagrinėjami įvairūs būdai, kuriais praktikoje yra kontroliuojamas DI diegimas. Pavyzdžiui, organizacijoms pasitelkiant DI sistemas, svarbu atkreipti dėmesį į atitinkamų DI valdymo struktūrų realizavimą bei mokymų programų vykdymą darbuotojams.“
