Pateikiamų prisiminimų autorius Vincas Bielskus spaudos draudimo laikotarpiu platino draudžiamas lietuviškas knygas. Priklausė legendinei Marijampolės ir Vilkaviškio krašte veikusiai Sietyno organizacijai. Savo tėviškėje Balsupių kaime 1940 m. galimai paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Anot Vinco Bielskaus pasakojimo, devyniolikto amžiaus pabaigoje „Marijampolėje nebuvo nei vienos lietuviškos krautuvėlės, nei vienos kepyklos. Miesto pakraščiuose gal ir buvo galima rasti vieną kitą menką batsiuvį ar siuvėją, tačiau visi kiti verslai buvo žydų rankose.
Jeigu šeštadienį prireikdavo sąsiuvinio ar piešelio, nebuvo kur nusipirkti. Tik vėliau lenko Vaidalskio degtinės ir vyno parduotuvė pradėjo prekiauti mokiniams reikalingomis prekėmis.
Taip viskas mieste merdėjo iki 1893 metų. Tais metais galima sakyti prasidėjo pirmasis rimtesnis lietuvių judėjimas Marijampolės prekybos erdvėje.
Aplinkiniai Marijampolės ūkininkai, paraginti iš Mokolų kaimo kilusio Vinco Šlekio, sutarė mieste įsteigti savo parduotuvę.
Tam tikslui visi sudėjo po šimtą rublių, kiti – po penkiasdešimt. Pirmieji organizatoriai buvo – Vincas Šlekys, Laurynas Kriaučiūnas, Jonas Gavėnas ir kiti. Krautuvė buvo įsteigta ne vien prekybos tikslais. Ji turėjo patarnauti lietuvių slaptiems susirinkimams. Turėjo padėti platinti uždraustą lietuvišką literatūrą.
Sunku buvo gauti krautuvei butą. Visi namai Marijampolėje buvo svetimųjų rankose. Bet atsirado vienas lietuviškumo persmelktas žydas. Ir ten, kur dabar (tarpukariu autor. past.) yra Gordono kavinė, jis išnuomavo pirmiems metams patalpas. Vėliau parduotuvė buvo perkelta kitur. Ten kur dabar (tarpukariu autor. past.) yra brolių Finkų vaistinė.
Kad nekiltų įtarimo apie dažnesnius susirinkimus, prie krautuvės buvo atidaryta alinė ir primityvus biliardas. Tuomet čia jau buvo tikras lietuvių klubas. Čia užeidavo pasikalbėti Dr. Kudirka, Petras Kriaučiūnas, T. Žilinskas, dr. Grinius. Taip pat buvo laukiami į Marijampolę atostogauti parvykę studentai, gimnazijos mokiniai, kaimo jaunimas.
Šios krautuvės dėka pradėjo veikti slapta lietuvių draugija „Sietynas”. Ji vėliau labai išgarsėjo savo veikimu platinant lietuviškus laikraščius, atsišaukimus, knygas, ginklus. Sietynas savo skyriais nusėjo didelę dalį lietuviškos Suvalkijos ir sukėlė didelį triukšmą rusų valdžios įstaigose. Pati parduotuvė tapo Sietyno veikimo centru.
Po kiek laiko rusai susekė visus draugijos narius. Daug jų suareštavo, pasodino į kalėjimą. Kiti turėjo sprukti į užsienį. 1899 m. pagrindinius sietyniečius ištrėmė į Sibirą.
Tačiau tai nepalaužė lietuvių. 1902 m. virš parduotuvės durų jau kabėjo pirmoji lietuviška iškaba. Todėl rusų valdžia atliko daugybę tardymų ir sukėlė triukšmo. 1907 metais šią krautuvę perėmė įsikūręs „Žagrės“ kooperatyvas.
Tai tokiais erškėčių keliais Marijampolėje žengė pirmoji lietuviška prekyba. Ne lengvesnė būklė buvo ir lietuvių verslininkų, amatininkų. Jie iš visų pusių buvo persekiojami rusų valdžios ir vietinių svetimtaučių.
Visiems, kas tuos laikus prisimena, sava nepriklausoma valstybė, yra ypatingai brangi, nes tik čia mes jaučiamės tikraisiais jos šeimininkais, – istoriją užbaigia Vincas Bielskus.
Prisiminimų autorius 1871 m. gimęs Balsupiuose su pasauliu atsisveikino 1958 m. tremtyje. Teigiama, kad prieš mirtį savo dukrai prasitarė, kad 1918 m. Vasario 16 d. akto originalas buvo paslėptas jo sodyboje. Knygnešio palaikai buvo parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Balsupių kapinėse.
Ši publikacija yra perleista pakartotinai. Originali publikacijos data – 2021 m. rugsėjo 20 d.
