Žiemai baigiantis gyventojai skuba pirkti sėklas ir ruoštis ateinančiam daržininkystės sezonui. Vieni planuoja auginti daržoves ant palangės ar balkone, o turintys sodus – šiltnamiuose bei daržuose.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovės Dalios Čenkienės, parduotuvėse pirmaisiais metų mėnesiais išauga anksti sėjamų daržovių bei žolelių sėklų paklausa, o populiariausios iš jų – česnakų, agurkų bei žirnių. Specialistė primena, kad darže ar ant palangės užaugintos daržovės yra pigus būdas praturtinti savo gaminamus patiekalus išskirtiniais skoniais.
Populiariausi – agurkai ir pomidorai
Metų pradžioje kasmet parduotuvėse suaktyvėja prekyba sėklomis. Gyventojai ieško augalų, pavasarį papuošiančių jų palanges ar šiltnamius. Nors sėklų pasirinkimas didelis, tradiciškai kasmet dominuoja tie patys augalai.
„Žiemos metu stebime išaugusį susidomėjimą tomis sėklomis, kurios gali būti sėjamos anksčiau. Iš turimo gėlių sėklų asortimento šiuo metų laiku dominuoja medetkos ir astrai, o tarp prieskoninių žolelių – krapai, bazilikai ir petražolės. Kartu lietuviai neapsieina be daržų favorito – česnako – ir labiausiai pamėgtų daržovių: pomidorų, agurkų, ridikų, morkų, žirnių. Prekyba šių augalų sėklomis išauga metų pradžioje ir tęsiasi iki pat gegužės“, – pažymi D. Čenkienė.
Žiemą suaktyvėja ir daugiau priežiūros reikalaujančių augalų sėklų pardavimai. Tokie augalai savo gyvenimą dažniausiai pradeda ant palangės arba šildomuose šiltnamiuose.
„Stebime, kad pirkėjai dažniausiai perka daržovių sėklas. Lietuvių favoritais išlieka agurkai, ridikai, morkos, pomidorai ir žirniai. Visgi, dalis šių augalų yra lepesni oro ir temperatūros sąlygoms, todėl pirmąsias savaites juos būtina auginti viduje arba šildomame šiltnamyje. Kai kurios iš šių daržovių visą savo augimo ciklą gali būti laikomos namuose. Pavyzdžiui, nedideli vyšninių pomidorų krūmai augdami ant palangės ne tik papuoš namų interjerą, bet ir užaugusiais vaisiais pagardins įvairius patiekalus. Taip pat žmonės namuose augina bazilikus, laiškinius svogūnus ar visai interjerą puošiančias petunijas“, – vardija atstovė.
Prieš sėjant būtina tinkamai paruošti žemę
Norint sėti sėklas, pirmiausia reikėtų pasirūpinti tinkama žeme jų augimui. Svarbu atsižvelgti į nusipirktos ar parsineštos žemės drėgmę, sodinimo vietos oro temperatūrą bei kitas svarbias sąlygas.
Norint išauginti augalą iš sėklos, pirmiausia privalu išsirinkti augalų auginimo substratą arba iš anksto paruošti žemę su pakankamu kiekiu maistinių medžiagų ir tinkamu vandens pralaidumu. Vėliau išsirinkite vazonus, kurie nebūtų per maži būsimo daigelio šaknims. Jei augalus po to planuojate persodinti į dirvą lauke, rinkitės kiek mažesnius nei įprasta vazonus ir užpildykite juos pasirinkta dirva ar substratu.
Sėjant sėklas, svarbu jas įdėti į pakankamą gylį, kuris yra nurodytas ant pakuotės. Mažoms sėkloms (salierų ar pomidorų) užteks 0,6 cm gylio, vidutinio dydžio (agurkų, morkų) – prireiks 1,3 cm, o didelėms (moliūgų, žirnių) – iki 2,5 cm gylio.
Dygimo greitis priklauso nuo augalo
Kiekvienas augalas turi savo dygimo greitį, todėl nereikėtų išsigąsti jei ir po 10 dienų sėkla dar dygti nepradėjo. Visgi, reikėtų įsivertinti augalo augimo sąlygas ir esant galimybei jas patobulinti.
Esant geroms sąlygoms įprastai sėklos pradeda augti praėjus 3–7 dienoms po jų įdėjimo į dirvą. Greičiausiai auga agurkai, svogūnai, ridikai, salotos ir žirniai. Tačiau yra augalų, kurių augimas prasideda po 10–14 dienų. Į šią kategoriją įeina morkos, pomidorai, petražolės. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad per tokį laiko tarpą užauga tik sėklos, esančios tobuloje terpėje. Jei augimui sąlygos nebus tokios palankios ar temperatūra bus ganėtinai vėsi, šis procesas gali užtrukti net 20–30 dienų.
