Valstybinių miškų urėdijos miškininkai jau įvertino praėjusią savaitę praūžusios audros „Laura“ padarinius valstybiniuose miškuose – skaičiuojama, kad iš viso išversta arba išlaužyta daugiau nei 100 000 kubinių metrų medienos. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingoje, Šilutėje, Panevėžyje, Raseiniuose ir Ukmergėje.
„Ši praūžusi audra pridarė daugybę nuostolių mūsų miškams. 100 000 kubinių metrų medienos – tikrai dideli skaičiai: tai maždaug 4000 pilnai prikrautų miškavežių automobilių. Plynai vėjas išvartė maždaug 45 futbolo stadionų dydžio miško masyvus. Deja, audra išvertė daug medžių, kurie galėjo augti dar daug metų.
Mūsų darbuotojai jau nuo praėjusios savaitės dirba miškuose, pirmiausiai atlaisvindami medžiais užverstus kelius. Dabar atliekamas vėjovartų tvarkymas, tačiau darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjolaužų yra sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. Visus miško tvarkymo darbus stengsimės atlikti kuo greičiau“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Labiausiai Lietuvoje nukentėjo medžiai su paviršine šaknų sistema – tai yra eglės, taip pat medžiai su tankia ir masyvia laja, daugiausia medžių išversta drėgnesnėse vietose, šalia proskynų, elektros linijų. Uraganiniam vėjui medžius išversti lengviau ir tuomet, kai nėra įšalo, dirvožemis minkštas. Jeigu medžiai Lietuvoje jau būtų sulapoję – audros nuostoliai būtų dar didesni.
Kretingos regioninio padalinio teritorijoje valstybiniuose miškuose daugiausia miškų pažeista Mikoliškių ir Darbėnų girininkijose, kur vyrauja eglynai ir pušynai. Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje daugiausia nukentėjo eglynai.
Mažiausiai audra žalos padarė pajūrio pušynuose ir Kuršių nerijoje, kadangi čia esantys medžiai yra prisitaikę prie stipresnių vėjų, per laiką yra susiformavusi stipresnė jų šaknų sistema. Tačiau audra padarė žalos paplūdimiams, kopagūbriui, dėl ko ateityje suintensyvės pajūrio miškų užpustymas smėliu.
Miškininkai taip pat ieško privačių miškų savininkų, kurie taip pat turi susitvarkyti vėjovartas ir vėjolaužas savo miškuose, nuo kelių patraukti užvirtusius medžius.
Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Vėjavartos likviduotos pačių miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos. Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. m.³ (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių), stipriai nuniokojo Vokietijos ir Austrijos šalių miškus. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių. Nepaisant to, uragano padariniai buvo likviduoti.
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. m³. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
Valstybinių miškų urėdijos informacija
