2018 metų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistiniai duomenys rodo, jog prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys, tai yra tėvai ar vienas iš tėvų, seneliai ir kt. Galimo fizinio smurto atvejais daugiau nei 48 proc. fizinį smurtą prieš vaikus galimai naudojo artimi pilnamečiai asmenys (2016 m. – 53 proc., 2017 m. – 55 proc.). Galimo psichologinio smurto atvejais net 97 proc. atvejų galimai smurtavo artimi pilnamečiai asmenys (2016 m. – 88 proc., 2017 m. – 87 proc.), o beveik visi nepriežiūros atvejai fiksuoti tik dėl artimų pilnamečių asmenų, t. y. 99 proc. (2017 m. – 97 proc.). Seksualinį smurtą vaikai dažniau patyrė nuo svetimų pilnamečių asmenų, tai sudarė beveik 62 proc. visų atvejų (2016 m. – 54 proc., 2017 m. – 48 proc.).
Iš Tarnyboje turimų duomenų apie ypatingus atvejus matyti, kad dažniausiai seksualinį smurtą naudojo vaikui pažįstami svetimi pilnamečiai asmenys (motinų sugyventiniai, tolimesni giminaičiai, vyresni vaiko draugai ir kt.). Pavyzdžiui, 2018 metais daugiau nei pusės visų seksualinio smurto atvejų metu prieš vaiką smurtavo svetimi, tačiau vaikui pažįstami pilnamečiai asmenys. Ypatingais laikomi atvejai, kai dėl tyčinių smurtinių veiksmų vaikas mirė ar patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, seksualinės prievartos, prekybos vaikais, taip pat vaiko savižudybės bei bandymo nusižudyti, sukėlusio grėsmę vaiko gyvybei, atvejai.
Skirstant galimo smurto prieš vaikus atvejus pagal prieš vaikus smurtavusius asmenis (svetimi ar artimi), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, pagal kurį artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
Primename, jog smurtu pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą laikomas:
* fizinis smurtas (tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas).
* Psichologinis smurtas (tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
* Seksualinis smurtas (tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.)
* Nepriežiūra – atstovų pagal įstatymą ar už vaiką atsakingo asmenis nuolatinis vaiko būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
Tai, kad smurto žymių nesimato, nereiškia, kad nėra vaiko teisių pažeidimų ir nekyla grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, nes psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl vertinama aplinkybių visuma.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
