Priešprieša

Kai 2011 metų gruodžio 23 dieną, Marijampolės šiaurės rytiniame pakraštyje, Nendriniškių ir Skriaudučio kaimų laukuose, buvo įsteigta 77,73 ha plotą apimanti laisva ekonominė zona (LEZ), apsidžiaugė daugelis. Vietos politikai, progai pasitaikius vis kalbėdavo, jog tai bus tikras proveržis nuvesiąs Sūduvos sostinę į ekonomikos klestėjimo aukštumas, o gyventojai, klausydami jų kalbų, tikriausiai vylėsi gausiantys gerai apmokamo darbo. Kaip sakoma, viskas bus čiki–piki, bet, kaip aiškėja, su džiaugsmu atkeliavo ir nerimas, ir net nepasitenkinimas…

UAB Dovista įmonės statyba gyventojams rūpesčių nekėlė
UAB „Dovista“ įmonės statyba gyventojams rūpesčių nekėlė

Netruko prabėgti keli metai ir LEZ-e veiklą pradėjo Danijos kapitalo įmonės UAB „Dovista“ pirmoji eilė, gaminanti langus bei duris, o netrukus pirmąją produkciją išleis, kaip teigiama, didžiausia  Europoje padėklų gamybos įmonė, priklausanti UAB „Juodeliai“. Savo verslo perkėlimą į mokestinių lengvatų zoną ateityje planuoja ir kitos įmonės.

Tad ar pildosi suvalkiečių lūkesčiai? Atsakyti į šį klausimą sunkoka, nes kalbų tenka girdėti įvairių. „Dovistoje“, bent jau kol kas, darbuotojų netrūksta. Tikėkimės ir „Juodeliuose“ jų netrūks. Nors surinkti tikrai gerų darbuotojų kolektyvą, užduotis ne iš lengvųjų.

Neseniai internete teko matyti UAB „Juodeliai“ skelbimą, kuriame gyventojai kviečiami darbintis šioje įmonėje, jiems žadamas atlygis „į rankas“ nuo 700 eurų. Kaip seksis už tokius pinigus pritraukti darbo jėgą netrukus pamatysime, nes darbo ritmas tokioje įmonėje bus intensyvus, reikalaujantis tikro profesionalumo. Gerą darbuotoją pavyks išlaikyti tik mokant jį tenkinantį atlygį…

Verslo kultūra vis dar apgailėtina

Tačiau šis rašinys ne apie atlyginimus, ar gamybos technologijas, šį kartą kalbėsime apie verslo kultūrą. O kultūra, kaip liudija gaunama informacija, šiandien liko nedaug pakitusi, lyginant su „laukiniais“ praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais. Kriterijai, kuriais vadovautasi tuomet, buvo ne įstatymai, bet mafijinės ar/ir kriminalinės „razborkės“, papirkinėjimai, brutalumas ir šantažas, silpnesnių verslo kolegų interesų ignoravimas, ir dar daug ko buvo. Išbujojo principas – mano interesai aukščiau už kitų, todėl ginčai buvo sprendžiami ne teismuose, o pasišaudymuose, sprogdinant, deginant, skandinant ir etc. Nesaugumo jausmas tvyrojo ore. Kol pagaliau valdžiai, kartu su teisėsauga šiaip taip pavyko suvaldyti situaciją, nes vietos „po saule“ turi užtekti ne vien įžūliems bei pinigingiems.

Tie slogūs, krauju apšlakstytos, kovos dėl turto, įtakos laikai jau istorija. Šių dienų „kietekai“ mandagūs, pakankamai išprusę bei sukti, žino įstatymus ir moka jais manipuliuoti, o jei nemoka, tai pasisamdo įvairius konsultantus, teisininkus mokančius daryti tai… Dabar stebime mandagaus ar beveik mandagaus ignoravimo elgsenos tipą finansiškai silpnesnio, mažiau apsukraus partnerio atžvilgiu. Bet tikslas juk išliko toks pat – mano interesai svarbiausi…

Kai Marijampolės LEZ-e kūrėsi UAB „Dovista“, didelio mąsto statybos darbai vyko sklandžiai, tvarkingai, tad niekam nesukėlė nepasitenkinimo. Rangovai iš Lenkijos, statę šį objektą, dirbo užtikrintai, viską gerai apmąstydami, netrikdė nei žemdirbių darbo laukuose, nei Skriaudučio kaimo sodybų gyventojų ramybės. Šie tvirtina, kad net nepastebėjo kaip iškilo tas „fabrikėlis“. Darbo kultūros iš jų vertėtų pasimokyti daugeliui mūsiškių statybininkų, jeigu dar susimąstoma apie tai.

Pažadėjai patiešinai…

Bet visiškai kita linkme reikalai pakrypo statant UAB „Juodeliai“ europinių padėklų gamybos įmonę. Žemdirbiai ir šalia statybvietės gyvenantys žmonės, pasak jų, jau dveji metai neturi ramybės, nes jų sodybas „dulkina“ pro šalį į statybvietę važiuojantis transportas, namų langai, vaismedžiai ir vaiskrūmiai apauga storu dulkių sluoksniu, neįmanoma lauke džiauti skalbinių, taip pat gadinama kelio danga, neįmanoma, o kartais net pavojinga privažiuoti prie dirbamos žemės sklypų…

UAB Juodeliai įmonė iš tolo atrodo didingai
UAB „Juodeliai“ įmonė iš tolo atrodo didingai

Verta pastebėti, kad tiek žemdirbiai, tiek UAB „Juodeliai“ yra pelno siekiantys verslo subjektai, vieni ir kiti daro savo biznį, vadinasi jų santykiai turėtų būti pagarbūs ir kolegialūs, tačiau, bent jau kol kas, šito nei su žiburiu nerasi.

Gyventojai ir žemdirbiai jau skundėsi Marijampolės seniūnijos seniūnui J. Miliui, taip pat ir savivaldybės valdžios atstovams, kreiptasi į Marijampolės televiziją, tačiau ir po jos darbuotojų sukurto reportažo nieko nepasikeitė, nes be gražių pažadų padėti, konkrečių sprendimų nesulaukta.

Dar tik pradėjus Juodelių įmonės statybą tapo aišku, jog problemų bus
Dar tik pradėjus „Juodelių“ įmonės statybą tapo aišku, jog problemų bus

Be abejo, žarstyti pažadus nieko nekainuoja, o gal vis tik kainuoja? Kas gali paneigti, jog jų netesėjimas neprisimenamas per rinkimus. Manau tai akivaizdžiai iliustruoja praėję rinkimai į šalies parlamentą, kai prie balsadėžių neatėjo net pusė rinkimų teisę turinčių piliečių. Žmonės daugelį kartų pamokyti jau nebetiki pažadais, vadina tai „makaronų“ kabinimu. Tad ar ne laikas galvoti apie padorumą, net ir tokioje „nehigieniškoje“ terpėje kaip politika…

Trumpai tariant, konfliktas tarp žemdirbių ir gyventojų iš vienos pusės bei UAB „Juodeliai“ vadovybės iš kitos, tik aštrėja ir šiandien sunku pasakyti ar ilgai mazgytą Gordijaus mazgą pavyks išrišti taikiai, be teismo.

Žemdirbių ir gyventojų priekaištai „Juodeliams“

Redakcijai atsiųstame laiške, su kurio turiniu, taip pat supažindinome Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą ir UAB „Juodeliai“ administracijos direktorę Agnę Velykę, rašoma (tekstas neredaguotas – aut. past.):

„Ruošiant kelią, vedantį link Juodelių gamyklos, pas savivaldybės administracijos direktorių buvo pakviesti sklypų, per kuriuos galėtų būti tiesiamas naujas kelias, savininkai. Tuometinis administracijos direktorius, kalbėdamas apie būsimo kelio svarbą, pabrėžė, kad kelias reikalingas visiems. Jis labai palengvins ūkininkams privažiavimą prie laukų. Ypač šio kelio reikšmė išaugs, kai bus uždaryta Medeinos gatvės atkarpa patenkanti į „Dovistos“ teritoriją. Panaikinus Vienkiemių gatvės geležinkelio pervažą, šis kelias tampa vieninteliu privažiavimu, ten gyvenantiems ir ūkininkaujantiems žmonėms. Tačiau dabar naujai nutiestoje šio kelio atkarpoje, netoli Juozo Montvilos gatvės, įrengti pakeliami užtvarai. Negi galima užtverti bendro naudojimo kelią? 

Šiaurinėje Juodelių gamyklos pusėje tvora užtverta sklypo riba. Žiūrint iš rytų į vakarus, vizualiai matosi, kad tvora netgi pasisuka į lauko keliuko pusę. Tai labai apsunkina pravažiavimą su žemės ūkio technika. Su kai kuria technika, užtvėrus tvorą, pravažiuoti iš vis neįmanoma. Negana to, Juodelių sklypas labai iškeltas, šio kelio ir šalia esančių sklypų atžvilgiu. Nesuformuotas griovys surinkti paviršiniam vandeniui. Po didesnio lietaus, o ypač pavasarinio polaidžio metu, šis kelias bus nepravažiuojamas. Iš karto prie tvoros kraunamos didžiulės rastų rietuvės, kurios kelia pavojų pravažiuojantiems. Juk rastai gali nukristi (kas jau ir dabar vyksta) ir dėl žmogiško faktoriaus, juos kraunant. Be to, rastų rietuvės užstoja saulę ir labai sulėtina kelio išdžiūvimą po lietaus.

Prieš uždarant Vienkiemių gatvės geležinkelio pervažą, savivaldybės lėšomis buvo suremontuota Medeinos gatvė. Buvo suformuoti grioviai, sutvirtinta danga, žmonės buvo patenkinti. O kaip ši gatvė atrodo dabar? Kol sausa gal vizualiai atrodo pakenčiamai, bet danga sulaužyta sunkiasvorio transporto, gatvė padengta iš statybvietės ant ratų išneštu moliu. Po menkiausio lietaus pavirsta į sunkiai pravažiuojamą lauko keliuką. Tai labai gerai matosi, palyginus pro statybvietę einančią gatvės dalį, su toliau esančia, kur statybinė technika nevažinėjo”.

Vicemeras tikisi, jog susitarti pavyko…

Reaguodamas į gyventojų nepasitenkinimą, vicemeras P. Marozas, pakvietė į savivaldybę pokalbiui visas suinteresuotas puses. Pokalbis, kiek man žinoma, buvo atviras bei aštrus. O netrukus redakcija gavo ir vicemero P. Marozo pasirašytą laišką, kuriame rašoma (tekstas neredaguotas-aut. past.):

Vakar, pavyko sukviesti visas suinteresuotas puses ir pakalbėti gyvai apie kylančius nepatogumus ūkininkams patenkant į savo sklypus. Pokalbio metu UAB „Juodeliai“ administracijos direktorė užtikrino, kad naujai išasfaltuotu keliu ūkininkams patekimo neribos. Taip pat jau atstatytas ir pravažiavimas pietiniu įmonės sklypo kraštu. Dėl vis dar važiuojančių miškovežių Medeinos gatve, direktorė patikino, kad UAB „Judeliai“ šia gatve jau nesinaudos ir apie tai įmonėje visi bus įspėti. Gyventojų ir ūkininkų prašymu, šioje gatvėje bus uždėtas ženklas 611 – aklakelis (ženklas jau įrengtas).

Taip pat ūkininkai piktinosi ir dėl sugadintos Medeinos gatvės, kuria buvo naudojamasi UAB „Juodeliai“ gamyklos statybų metu. Sutarėme gatvę sutvarkyti per kitą mėnesį. Sutarėme toliau palaikyti ryšį su ūkininkais ir įmonės administracijos direktore, jei bus daugiau kažkokių klausimų“.

Tad, atrodytų, šioje istorijoje galima būtų padėti tašką, valdžia savo darbą atliko, kompromisas surastas.

Žemdirbiai jau nebetiki pažadais

Deja, kaip aiškėja, dėti tašką ankstoka, nes redakcija po kelių dienų gavo antrą žemdirbių laišką. Jo turinį pateikiame taip pat (tekstas neredaguotas – aut.past.):

Ar galės surinkti lietaus bei pavasario polaidžio vandenį štai toks įrenginys...
Ar galės surinkti lietaus bei pavasario polaidžio vandenį štai toks įrenginys…

„Savivaldybėje, vicemero iniciatyva, buvo susitikę ūkininkų atstovai ir „Juodelių“ administracijos direktorė. Direktorei buvo išsakytos pastabos dėl pakeliamo užtvaro ant bendro naudojimo kelio, dėl sklypo riba užtvertos tvoros, šiaurinėje „Juodelių“ sklypo pusėje, kuri trukdo pravažiuoti žemės ūkio technikai. Taip pat buvo keliamas klausimas dėl Medeinos gatvės atstatymo, kurią sugadino sunkiasvorė technika važiuodama į „Juodelių“ gamyklą. Administracijos direktorė sakė, kad tvora užtverta pagal reikalavimus. Pro pakeliamą užtvarą galės pravažiuoti ūkininkų technika, gavus leidimą iš gamyklos apsaugos. Bet ar tai nėra ūkininkų teisių pažeidimas? Ir kaip pravažiuoti su žemės dirbimo agregatais, kada ir taip siaurame kelyje, abiejose kelio pusėse pastatyti stulpai ir dar viena puse bus išsirikiavusi miškovežių eilė. Be to, nuo Juozo Montvilos gatvės iki pakeliamo užtvaro gali sutilpti ne daugiau trijų miškovežių. O kur pasidės kiti? Tamsiu paros metu rikiuosis Juozo Montvilos gatvėje?

Panašu, kad ši problema taip ir liks neišspręsta, kol neįvyks nelaimė. Dėl Medeinos gatvės atstatymo, direktorė sakė neįgaliota spręsti šio klausimo.

Buvo kalbėta ir apie paviršinio vandens surinkimo problemą. Remontuojant Medeinos gatvę, ties šiaurės vakariniu Juodelių gamyklos kampu, buvo griovyje įrengtas filtras, kuris turėjo nuleisti paviršinį vandenį į drenažą. Statant gamyklą tas filtras atsidūrė gamyklos teritorijoje ir buvo stipriai pakeltas aukštyn (pridedam nuotrauką) ir neatlieka savo funkcijos. To išdavoje net po nedidelio lietaus, apsemiamas keliukas ir pasėliai (pridedam nuotraukas)“.

Administracijos direktorė – viskas įstatymiška…

Kaip jau minėjau, su gyventojų ir žemdirbių pareikštais priekaištais bei nuogąstavimais supažindinome UAB „Juodeliai“ administracijos direktorę Agnę Velykę. Direktorė laiške atsiųstame redakcijai rašo (tekstas neredaguotas – aut.past.):

 „Atsakant dėl pateikto kreipimosi paaiškiname, kad visos suinteresuotos pusės buvo informuotos, kad nėra ir nebus jokių apribojimų pravažiavimui (asmenims pateikus transporto priemonių valstybinius numerius, jie bus suvesti į programą, dėl ko transporto priemonei priartėjus, užtvaras automatiškai pasikels).  

Kas liečia dėl UAB „Juodeliai“ priklausančio žemės sklypo aptvėrimo tvora, tai šioje vietoje galime paaiškinti, kad tvora yra pastatyta pagal viešajame registre įregistruotus žemės sklypo kadastro duomenis, o kas liečia rastų rietuves, tai rastai yra kraunami UAB „Juodeliai“ teritorijoje, laikantis visų tokių darbų atlikimui nustatytų reikalavimų“.

Specialistų bei pareigūnų pastabos

Tiriant gyventojų bei žemdirbių skunde dėstomus faktus, redakcija paprašė specialistų išsakyti savo nuomonę bei įvertinti padėtį eismo saugumo kelyje Marijampolė–Baraginė (J. Montvilos gatvė) aspektu, taip pat įvertinti sunkiasvorių vilkikų daromą poveikį kelio dangai.

Juodelių įmonė dar nedirba pilnu pajėgumu, o kelininkai jau priversti lopyti suardytą kelio Marijampolė - Baraginė dangą
„Juodelių“ įmonė dar nedirba pilnu pajėgumu, o kelininkai jau priversti lopyti suardytą kelio Marijampolė-Baraginė dangą

Marijampolės apskrities kelių policijos vadovas Rolandas Gylys patikino, jog kelių policijos pareigūnai buvo nuvykę į vietą, tad įvertino padėtį bei turi pastabų dėl Medeinos ir J. Montvilos gatvių būklės, taip pat automobilių važiuojančių šiomis gatvėmis tonažo ribojimo. Tačiau, pasak R. Gylio, ne kelių policijos darbas prižiūrėti kelių stovį, tai turi daryti juos administruojančios organizacijos. Jeigu dėl blogos kelių būklės įvyks eismo nelaimė, tuomet kelių policija tars savo žodį, kuris bus grindžiamas įstatymais.

Marijampolės regiono kelių būklę prižiūrinčios  AB „Kelių priežiūra“ darbų vadovas Egidijus Lovkis, „Sūduvos gido“ paprašytas pakomentuoti situaciją, taip pat pripažino, kad kelio Marijampolė–Baraginė danga nepritaikyta didelėms apkrovoms atsirasiančioms pradėjus veikti „Juodelių“ įmonei, vežant į ją žaliavinę medieną bei išvežant pagamintą produkciją ir medienos perdirbimo atliekas.

Pasak E. Lovkio, leidimus važiuoti šiuo keliu sunkiasvoriais vilkikais į LEZ-e esančias įmones išdavė Lietuvos automobilių kelių direkcija, tad yra kaip yra. Ir pasiūlė susisiekti su minėta organizacija, įsikūrusia Vilniuje bei išsiaiškinti visus rūpimus klausimus su jos pareigūnais… Ateityje, jeigu prireiks, būtinai pasinaudosime šiuo pasiūlymu.

Nuvažiavimai į laukus atsidūrė už užtvaro...
Nuvažiavimai į laukus atsidūrė už užtvaro…

AB „Kelių priežiūra“ darbų vadovas apžiūrėjęs vilkikų jau sulaužytą J. Montvilos gatvės asfalto dangą sankryžoje prie kelio vedančio į „Juodelių“ gamyklą, pažadėjo šį kartą ją suremontuoti ir pažadą po kelių dienų ištesėjo. Pasidomėjus ar taip bus visuomet, Egidijus tik ištarė – „Toliau bus, kaip Dievas duos“…

Baigiant rašinį norėtųsi pastebėti, jog net ne specialisto akimis žiūrint matosi, kad kelias vedantis į UAB „Juodeliai“ gamyklą suprojektuotas neapgalvotai, yra per siauras, o šaligatvis, kuriuo nežinia kas vaikščios – per platus. Įrengiant lietaus bei pavasario polaidžio metu atsirandančio didelio vandens kiekio nutekėjimo įrenginius, taip pat neišvengta „chaltūros‘‘. Sunkiose, bet derlingose Sūduvos žemėse geras drenažas ypatingai svarbus, nes dėl drėgmės pertekliaus neįmanoma savalaikiai atlikti pavasario darbų. O esant lietingai vasarai, vanduo apsėmęs laukus, galimai, pražudys derlių. Taigi, išspręsti problemas be didelio barnio, vadovaujantis geranoriškumu, abipusiu susiklausymu, kaimyniškai, abiems konfliktuojančioms pusėms būtų išmintingiausias ir mažiausiai kainuosiantis sprendimas. Tereikia tik girdėti kitą pusę.

 

Vytautas Karsokas

Autoriaus ir Antano Jasiulevičiaus nuotraukos

Sponsored Video

Jums gali patikti
2 Komentarai
  1. Akmenynų žmonės. sako

    Sveiki.
    Juodeliai – konfliktiška ir neatsižvelgianti į niekieno aplink interesus – jeigu jiems nėra naudos.
    Akmenynų kaime, kur jų įmonė veikia daugybę metų – bendrojo naudojimo kelias, kuris veda į kitus kaimus ir miestelius yra nuolat tokios būklės .. kad vos vos įmanoma pravažiuoti. Statomos “fūros” nors yra ženklas draudžiantis tai daryti. Duobės .. gal 30-40cm…dumblas visada tokio baisumo, kad pelkės – tai niekus atrodo. Naujai išrinka seniūnė bandė kovoti dėl kelio būklės, bet nurimo… Įdomu kodėl?
    Ir bendrai – Akmenynų kaimo scehe, kiek sužalota žmonių, kiek žuvo darbe? Girti darbuotojai – norma. Nemokami atlyginimai – kasdienybė. Net geriamo vandens nebūna…
    Taip, įmonė labai stengiasi atrodyti patraukti ir laikyti aukštus įvaizdžio standartus, bet realybėje .. gūdūs devyniasdešimtieji dėl verslo etikos…

  2. cha... sako

    noriu pinigų, dar daugiau pinigų… kokie dar čia keliai…

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE