Žmogaus organizme esanti įvairių mikroorganizmų visuma, vadinama mikrobiota, susilaukia vis daugiau mokslininkų susidomėjimo, o naujausi gydymo metodai – žarnyno mikrobiotos modifikavimas ir transplantacija – padeda išgydyti ir sunkiausius pacientus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas, profesorius Juozas Kupčinskas labdaros ir paramos organizacijos „Ateities biomedicinos fondo“ organizuotame renginyje „Nematomas žmogaus bakterijų pasaulis“ teigė, kad mikrobiotos būklei didžiausią įtaką turi pats žmogus, tačiau netinkami gyvenimo įpročiai lemia vis didesnį šios svarbios sistemos išsibalansavimą.
Žmogaus mikrobiotos būklė gali lemti tam tikrų ligų išsivystymą
Mūsų kūną sudaro daugybė organų ir sistemų, o žmogaus mikrobiota mokslinėje literatūroje yra įvardijama kaip neatsiejama organizmo dalis. Tačiau vis dažniau iš mokslininkų bendruomenės pasigirsta raginimų mikrobiotą laikyti atskiru organu.
Prof. J. Kupčinsko teigimu, kad nors viešojoje erdvėje temos apie mikrobiotą dar nėra plačiai nagrinėjamos, vis dėl to svarbu skleisti žinią, kokia šių bakterijų visuma yra svarbi kiekvienam žmogui.
„Mūsų funkcionavimas be mikrobiotos praktiškai nebūtų įmanomas – ji gamina įvairius vitaminus bei padeda pasisavinti reikalingas medžiagas. Didžiausia mikrobiotos bakterijų dalis aptinkama storojoje žarnoje, tačiau jų yra net skrandyje. Visgi, nors iš esmės šių bakterijų veikla mūsų organizmą veikia teigiamai, sutrikusi jų pusiausvyrą gali būti siejama ir su tam tikrų imuninių bei onkologinių ligų išsivystymu“, – sakė LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė skrandyje esančią Helicobacter pylori bakteriją, kuri, kaip patvirtino moksliniai tyrimai, yra atsakinga už skrandžio opaligę ir yra siejama su skrandžio vėžio išsivystymu.
„Šiuo metu atliekamais tyrimais bandome išsiaiškinti, kiek bakterijų mūsų virškinimo sistemoje gyvena natūraliai, o kiek jų patenka iš aplinkos, pavyzdžiui, su maistu. Kol kas tai platus ir neatsakytas klausimas“, – pasakojo prof. J. Kupčinskas.
Mikrobiotos įvairovę lemia net ir tai, kaip žmogus gimsta
Pasak profesoriaus, žmogaus mikrobiota formuojasi nuo pat pirmosios jo gyvenimo šioje žemėje valandos. Visgi, tyrimai rodo, kad natūraliais takais ir cezario pjūvio operacijos metu gimusių naujagimių mikrobiotos kardinaliai skiriasi.
„Ką tik gimusių kūdikių organizmai yra sterilūs, tačiau nuo pirmųjų akimirkų po gimimo jų mikrobiota pradeda aktyviai vystytis. Vaikui augant, kartu formuojasi ir mikrobiota, kuri nusistovi ir tampa stabili tik sulaukus 25–30 metų“, – pasakojo profesorius.
Senstant žmogaus mikrobiota pradeda skursti. Be to, tyrimai rodo, kad ir sergančių įvairiomis ligomis pacientų mikrobiomas įvairumu nepasižymi. Tai paaiškina tiesioginį ryšį tarp mikrobiotos įvairovės ir užklumpančių ligų.
Prof. J. Kupčinsko teigimu, kiekvieno žmogaus mikrobiota yra skirtinga, o tai didžiąja dalimi lemia aplinka, mityba, pasirinktas gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas.
„Moksliškai įrodyta, kad tik 5 proc. mūsų mikrobiotos yra nulemta genetikos. Likusiai mikrobiotos daliai įtaką darome mes patys“, – atkreipė dėmesį jis.
Atlikti tyrimai atskleidė, kad Vakarų šalyse gyvenančių žmonių mikrobiota yra daug skurdesnė palyginus su Afrikos gyventojais. Taip pat prieš dešimtmetį mokslininkai įvertino lietuvių, vokiečių ir indų mikrobiotą – tyrimo išvados parodė, kad lietuvių mikrobiota ne tokia įvairi kaip Indijos gyventojų, tačiau lenkė vokiečių.
„Ekonomiškai stipresnėse šalyse žmonės gyvena itin švariai, buityje nuolat naudoja skalbimo, plovimo ir higienos priemones. Tačiau sterilesnėje aplinkoje žmogaus imuninė sistema atpranta atpažinti ir kovoti su įvairiais patogenais, todėl manoma, kad tai gali būti susiję su kai kurių ligų didesniu paplitimų vakarų civilizacijose“, – pastebėjo prof. J. Kupčinskas.
Mikrobiotos transplantacija jau padėjo išgyti šimtams pacientų
Vienas iš pažangių žarnyno mikrobiotos gydymo metodų – mikrobiotos transplantacija – jau kurį laiką plačiai taikoma LSMUL Kauno klinikose. Pagal dabar ruošiamas patvirtinti Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2027 m. žarnyno mikrobiotos transplantacija bus reguliuojama remiantis bendrijos direktyvomis.
Prof. J. Kupčinskas kartu su savo komanda Kauno klinikose jau yra atlikęs daugiau nei 700 tokių procedūrų ir teigia, kad dėl naujų pažangių terapijų, ateityje tikimasi proveržio gydant uždegimines ir onkologines ligas.
„Kiekvienas metais atsiranda naujovės, kurios atveria naujas galimybes mūsų pacientams. Manau, kad gastroenterologijos laukia labai šviesi ateitis, o tokio progreso pagrindinis variklis – moksliniai tyrimai“, – dalijosi prof. J. Kupčinskas.
Jo teigimu, šiuo metu mikrobiotos transplantacija padeda užtikrinti beveik šimtaprocentinį Clostridium difficile sukelto enterokolito išgydymą, tačiau bakterijų ir jų metabolitų fundamentalios bei klinikinės studijos gali padėti atrasti naujus gydymo metodus sergant autoimuninėmis, uždegiminėmis ir kitomis ligomis.
