• Artimiausi renginiai
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Receptai
  • Sūduvos istorija
  • Rinkimai 2023
  • Pranešk
-2 °c
Marijampolė
-1 ° An
-1 ° Tr
-1 ° Kt
Pirmadienis, 6 vasario
Sūduvos Gidas
Lietuva Gala koncertas
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
    • Marijampolė
    • Šakiai
    • Vilkaviškis
    • Kazlų Rūda
    • Kalvarija
  • Renginiai Sūduvoje
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
    • Kino repertuaras
    • Renginių archyvas
  • Mokslai
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Politika
  • Sveikata
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Protėvių primygtinis ir įkyrus svečių raginimas valgyti buvo laikomas vaišingumo ženklu

2020-08-03
Įdomu, Sūduvos istorija
Laikas: 3 min skaitymo
A A
Sūduvių mityba

Anot šaltinių, mūsų protėvių „Šeimoje pagal tradiciją valgį gamindavo motina. Nepaisant to, kad mama turėjo suaugusias dukras, tačiau jos vasarą eidavo dirbti lauko darbų. Žiemą ausdavo ir verpdavo.

Mūsų senoliai paprastai valgydavo tris kartus per dieną. Pusryčiai buvo valgomi ne prieš einant į darbą, o jau kurį laiką padirbėjus. Todėl visos dienos darbas buvo dalinamas į tris dalis: nuo darbo pradžios iki pusryčių, nuo pusryčių iki pietų ir nuo pietų iki vakarienės.

Užnemunės regione sūduviečiai pusryčiams labiausiai mėgo raugintų burokų ir kopūstų sriubas. Barščiai, kaip vienas pagrindinių protėvių šeimos valgių buvo minimi jau XIX amžiuje. Barščius virdavo su kiauliena, aviena ir veršiena. Tokią sriubos lėkštę pusryčiams duodavo kartu su karštomis šutintomis bulvėmis. Kartais pusryčiams duodavo ir mėsos. Apskritai reikia pabrėžti, kad pusryčiai buvo laikomi sočiausiu dienos valgiu. Pietūs jau mažiaus sotūs, o vakarienė dar silpnesnė.

Sūduvoje pietūs nebuvo atskirai verdami. Buvo duodam tai, kas liko nuo pusryčių. Kad sriuba neatvėstų, ji su visu dideliu puodu buvo laikoma krosnyje. Arba specialiai pašildoma pakartotinai.

Kartais pietums virdavo bulvienę į kurią dėl tirštumo įpildavo miltų arba kruopų. Kartais bulvienę užskanindavo taukine. Taukinė, – tai kartu su prieskoniais išmaišyti nelydyti taukai. Taip pat pietums patiekdavo įvairius virtinius su varške, mėsa, lašiniais, vadinamais lašinuočiais.

Vakarienei valstiečiai dažniausiai virdavo pieniškas sriubas, kurių tarpe pirmą vietą užėmė kukulaičių (Užnemunėje) sriuba, Aukštaitijoje vadinta zacirka. Vakarienei virdavo pieniškas miežines arba kvietinių kruopų sriubas. Prasidėjus bulviakasiui mėgstamas vakarienės patiekalas buvo kleckynė – pieniška tarkuotų bulvinių kukulių sriuba. Kartais vakarui patiekdavo ir išvirtas nuskustas bulves. Jos dažniausiai buvo valgomos su rūgusiu arba saldžiu pienu.

Mūsų protėvių maisto racionui turėjo įtakos metų laikas. Pavasarį maistas ypač pablogėdavo. Todėl sriubas šeimininkės virdavo iš rūgštynių, dilgėlių, balandų, Sunkiausias metų mėnuo buvo liepa. Tuomet praėjusių metų maisto atsargos jau baigdavosi, o šviežių dar nebūdavo.

Vasaros metu tarp pietų ir vakarienės buvo duodami pavakariai. Pagal tradiciją jie prasidėdavo gandrui atskridus ir pasibaigdavo jam išlėkus. Pavakariams duodavo saldaus pieno su duona, sūriu. Kartais tiesiog iškepdavo blynų. Darbininkams pavakarius visada išnešdavo į lauką.

Rugiapjūtės ir mėšlavežio darbų metu darbininkams duodavo užvalgyti priešpusryčių – duonos su sūriu ir blynų. Tokiu būdu vasarą valgyt patiekdavo net penkis kartus per dieną. Tačiau nepamirškime, kad XIX a. ar dar anksčiau lietuvių ūkininkų darbo diena tęsėsi nuo saulėtekio iki sutemų.

Žiemą dažnai buvo verdamos raugintų kopūstų ir burokų (barščių) sriubos. Pavasarį ir vasarą – rūgštynių, burokėlių stiebų sriubos.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje ( nuo 1900 m. ) išnyko kai kurie senoviški valgiai. Sūduvoje pusryčiams vietoje sriubų imta naudoti kavą, arbatą su duona lašiniais. Šeimininkės pradėjo kepti kiaušinienę. Tai įtakojo ir nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) populiarėjantys šeimininkavimo kursai. Neturtingų ūkininkų moterys buvo mokomos iš tų pačių produktų ruošti kuo įvairesnį maistą.

Darbo dienomis ūkininkų šeima valgė toje pačioje patalpoje, kur maistas buvo gaminamas. Ši patalpa Užnemunėje vadinosi kuknia. Susėdimo už stalo tvarka buvo tradicinė. Kiekvienas šeimos narys turėjo įprastą savo vietą. Šeimininkas sėsdavo stalo gale palei sieną. Šeimininkė arčiausiai prie viryklos buvusioje stalo pusėje.

Protėviai prausdavosi ne tuoj atsikėlę, o tik prieš pusryčius. Prieš kitus valgymo kartus tik nusimazgodavo rankas. Bevalgant atėjęs žmogus buvo kviečiamas prie stalo. Iš toliaus atvykęs svečias buvo sodinamas į šeimininko vietą.

Visoje Lietuvoje, ne tik Sūduvoje, buvo žinomas toks paprotys: prieš valgant kokį naują tais metais pirmą kartą patiektą valgį, vyresnysis šeimos narys rėždavo su šaukštu jaunesniam namiškiui į kaktą. Ir sakydavo – naujiena.

Dar XIX a. pab. mūsų protėviai valgė iš bendrų indų. Vyravo mediniai šaukštai, o šakučių ir peilių nevartojo. Vėliau pradėta valgyti iš atskirų indų. Dažniausiai molinių ar emaliuotų skardinių. Ant stalo mediniai šaukštai buvo padedami vienoje krūvoje ir kiekvienas išsirinkdavo saviškį.

Visuose šaltiniuose minimas lietuvių vaišingumas. Atvykusį svečia ūkininkas priimdavo kuo nuoširdžiausiai. Vesdavosi į geruosius kambarius, sodindavo stalo kertėje, pačioje garbingiausioje vietoje. Pirmąsias greitomis svečiui paruoštas vaišes sudarė nekasdieniški valgiai: kiaušinienė, dešra, skilandis, sūris, medus, degtinė, naminis alus. O primygtinis raginimas valgyti buvo laikomas vaišingumo ženklu. Apie gerai parengtas vaišes, kur šeimininkas svečių pakankamai neragindavo buvo sakoma: „Visko buvo, tik raginimo pritrūko“.

Kitoje dalyje aptarsime senuosius ūkininkų šeimose pasigamintus gėrimus ir medinius namų apyvokos daiktus.


Tomas Sušinskas

DalintisSiųsti

Kitos naujienos

Šildymas
Finansai

Beveik kas penktą Lietuvos namų ūkį pasiekė šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos

Vaikai
Gyvenimas

Vaikų gydytoja: šeši dalykai, kuriems galima sutaupyti auginant vaikus

Rekomenduojami video:

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žinios

Automobiliu į užsienį – su suklastotu vairuotojo pažymėjimu
Kviečia kraujo donorystės akcija Marijampolėje! 
Vagių grobis Marijampolėje – mobilieji telefonai
„Sūduvai“ atstovaus I. Olaosebikanas

Kultūra

Savaitgalio renginiai Sūduvoje
Jaukus padėkos vakaras Sūduvos metų ir Marijampolės gimtadienio renginių organizatoriams
Kalvarijos bibliotekoje rinkosi detektyvų mėgėjai
Kultūros paveldo objektai tvarkomi ir atveriami visuomenei

Sportas

„Sūduvai“ atstovaus I. Olaosebikanas
„Sūduvai“ išduota A lygos licencija
Kazlų Rūdos SC „Ataka“ po pratęsimo nusileido Kėdainių SC „Kėdainiams“
Šachmatų turnyre ,,Vasaris prasideda 2023″ – Norkeliūnų šeimos medaliai

Politika

Rinkėjų pasirinkimui tik 4 politikai – pristatomi kandidatai į Kazlų Rūdos merus
Kazlų Rūdos savivaldybė rengs bendrus projektus su partneriais iš Lenkijos
Šakiuose vyko „NVO pusyčiai“
Patvirtintas Šakių rajono savivaldybės biudžetas

Įdomu

Beveik kas penktą Lietuvos namų ūkį pasiekė šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
Vaikų gydytoja: šeši dalykai, kuriems galima sutaupyti auginant vaikus
Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti. Ką svarbu žinoti?
Skelbiamas bendruomeninių šeimos namų ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjo atrankos konkursas

Verslas

Kvietimas Marijampolės savivaldybės kūno kultūros ir sporto srityse veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims teikti paraiškas finansinei paramai gauti
Ką reiškia iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai?
Sūduvos ūkis didina investicijas į lietuviškų kalakutų auginimą
Marijampolėje baigiama tvarkyti dar viena intensyvaus eismo gatvės atkarpa

Mokslas ir studijos

Vaikų domėjimasis technologijomis gali būti naudingas
Marijampolės savivaldybės vadovai susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto bendruomene
P𝐫𝐚𝐬𝐢𝐝𝐞𝐝𝐚 𝐩𝐚𝐠𝐫𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐩𝐫𝐢𝐞̇𝐦𝐢𝐦𝐨 𝐢̨ 𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐚𝐦𝐩𝐨𝐥𝐞̇𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐢𝐯𝐚𝐥𝐝𝐲𝐛𝐞̇𝐬 𝐛𝐞𝐧𝐝𝐫𝐨𝐣𝐨 𝐮𝐠𝐝𝐲𝐦𝐨 𝐦𝐨𝐤𝐲𝐤𝐥𝐚𝐬 𝐈 𝐞𝐭𝐚𝐩𝐚𝐬
Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre vyko rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklinio varžybos

Turizmas

Kelionių planavimo metas: ekspertai pataria, kaip sutaupyti renkantis atostogas
Prasideda virtuali kelionių mugė, kviečianti įsileisti keliones į savo namus
Turizmas Marijampolėje: jei nežinotum kur esi, pagalvotum, kad tai net ne Lietuva, o prabangus kurortas
Atšalus orams – aktyvios žiemos pramogos Lietuvoje

Renginių anonsai

Kviečia kraujo donorystės akcija Marijampolėje! 
Kviečiame į parodos „Prisimename: Anzelmui Matučiui – 100“ atidarymą
Kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“
Marijampolė Trijų Karalių dieną kviečia pasitikti šventiškai
Eureka Eureka Eureka

Apklausa

Ką rinksitės 2023 m. Kazlų Rūdos mero rinkimuose?

Sūduvos Gidas

Teisės saugomos © 2022

Naršyti

  • Pranešk naujieną
  • Naudojimosi taisyklės
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Naujienlaiškis
  • Privatumo politika
  • Kalvarija
  • Kazlų Rūda
  • Marijampolė
  • Šakiai
  • Vilkaviškis

Sekite mus

  • Sūduvos gidas
  • Žinios
    • Kalvarija
    • Kazlų Rūda
    • Marijampolė
    • Vilkaviškis
    • Šakiai
  • Kas vyksta Sūduvoje?
    • Kas vyksta Marijampolėje?
    • Kas vyksta Kalvarijoje?
    • Kas vyksta Šakiuose?
    • Kas vyksta Kazlų Rūdoje?
    • Kas vyksta Vilkaviškyje?
  • Kino repertuaras
  • Savaitgalis
  • Kriminalai
  • Receptai
  • Istorijos verpetai
  • Laiko dulkes nubraukus
  • Politika
  • Apžvalgos
  • Laisvalaikis
  • Kultūra
  • Įdomu
  • Grožis
  • Mokslas ir studijos
  • Video
  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus