Kasmet pasaulyje atliekama apie 20 milijonų kataraktos operacijų, tačiau apie šią ligą vis dar sklando nemažai klaidingų įsitikinimų. Vienas dažniausių – kad suprastėjęs regėjimas yra neišvengiama senėjimo dalis, su kuria tiesiog tenka susitaikyti. Iš tiesų katarakta, progresuojantis akies lęšiuko drumstėjimas, yra viena pagrindinių išvengiamo aklumo priežasčių pasaulyje, tačiau laiku diagnozuota ji gali būti sėkmingai gydoma.
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo oftalmologo Vaido Kiliaus, didžiausias šios ligos iššūkis yra tai, kad ji vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų.
„Katarakta dažniausiai progresuoja palaipsniui ir nesukelia skausmo ar staigaus regėjimo pablogėjimo. Dėl to žmonės ilgą laiką gali neidentifikuoti problemos ir regėjimo pokyčius priskirti natūraliam senėjimo procesui. Tačiau katarakta nėra būklė, su kuria reikėtų susitaikyti – tai diagnozuojama ir efektyviai gydoma liga“, – sako V. Kilius.
Pirmieji simptomai gali atrodyti nereikšmingi
Katarakta vystosi tuomet, kai akies lęšiukas praranda skaidrumą ir ima drumstėti. Sveikas lęšiukas praleidžia šviesos spindulius į tinklainę, o drumstėjant šviesa išsisklaido, todėl vaizdas tampa neryškus, tarsi matomas pro rūką ar matinį stiklą. Liga gali paveikti vieną arba abi akis, o jos eiga kiekvienam žmogui gali skirtis – vieniems regėjimas prastėja per kelis mėnesius, kitiems pokyčiai ryškėja metų metais.
„Lęšiukui drumstėjant, mažėja vaizdo kontrastas, pakinta spalvų suvokimas ir prastėja matymas prastesnio apšvietimo sąlygomis. Dėl to aplinka gali atrodyti blankesnė, spalvos – gelsvesnės, o ryškios šviesos – labiau akinti. Žmogui gali atrodyti, kad akiniai tapo nebetinkami, skaitant reikia daugiau šviesos, o vairuoti tamsiuoju paros metu darosi vis sudėtingiau“, – aiškina oftalmologas.
Katarakta dažnai pastebima tada, kai pradeda trukdyti įprastoms veikloms: skaitymui, darbui kompiuteriu, vairavimui, orientavimuisi nepažįstamoje aplinkoje. Žmogus gali dažniau keisti akinius, jausti didesnį jautrumą saulės ar automobilių žibintų šviesai, matyti dvejinimąsi viena akimi. Kadangi skausmo dažniausiai nebūna, liga gali būti ilgai ignoruojama.
„Darbas kompiuteriu, skaitymas ar kita didelės regos koncentracijos reikalaujanti veikla kataraktos nesukelia. Tačiau žmonės, kurių kasdienybėje svarbus tikslus matymas, jos simptomus dažnai pastebi anksčiau. Jei tiems patiems darbams reikia vis ryškesnės šviesos, vaizdas tampa blankus ar atsiranda sunkumų vairuojant vakare, verta pasitikrinti akis“, – sako V. Kilius.
Katarakta nėra vien senjorų liga
Nors katarakta dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms, ji gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje. Riziką didina cukrinis diabetas, rūkymas, ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis, akių traumos, kai kurie vaistai, ypač ilgai vartojami steroidiniai preparatai, taip pat kitos akių ar bendrinės ligos. Katarakta gali būti ir įgimta, susiformavusi dar prieš gimimą.
„Vis dar pasitaiko manančių, kad kataraktą galima sustabdyti akių lašais, papildais ar akių mankštomis. Tokios priemonės gali būti naudingos kitoms akių būklėms ar bendram komfortui, tačiau sudrumstėjusio lęšiuko jos nepadaro skaidraus. Todėl delsimas, tikintis, kad regėjimas pagerės savaime, gali tik atitolinti veiksmingą pagalbą“, – sako „Hila“ gydytojas.
Anot V. Kilius, šiuo metu nėra medikamentinio gydymo, kuris galėtų sugrąžinti sudrumstėjusiam lęšiukui skaidrumą. Vienintelis veiksmingas gydymo būdas yra operacija, kurios metu natūralus akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Tai viena dažniausiai pasaulyje atliekamų chirurginių procedūrų, leidžianti daugumai pacientų reikšmingai pagerinti regėjimo kokybę.
Operacijos nereikėtų atidėlioti
Dar vienas dažnas mitas – kad kataraktos operaciją reikėtų atidėti, kol ji visiškai „subręs“. Šiuolaikinėje oftalmologijoje sprendimas priimamas pagal tai, kiek suprastėjęs matymas trukdo žmogaus kasdienybei. Jei dėl regėjimo tampa sunkiau skaityti, vairuoti, dirbti, judėti lauke ar atlikti įprastas veiklas, gydymo atidėlioti nereikėtų.
Svarbu žinoti, kad turint gydytojo siuntimą kataraktos operacija „Hila“ centre gali būti atliekama nemokamai. Pacientui paprastai reikia apmokėti tik implantuojamą dirbtinį akies lęšiuką – jo tipas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į regėjimo būklę, poreikius ir gydytojo rekomendacijas, todėl lęšiukų kainos gali skirtis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie regėjimo pokyčius pastebi jau kurį laiką, tačiau delsia kreiptis dėl atstumo, baimės ar įsitikinimo, kad silpstantis matymas yra neišvengiama senėjimo dalis.
Vis dėlto katarakta yra tik viena iš daugelio akių problemų, dėl kurių galima kreiptis į oftalmologą. Centre atliekami išsamūs akių tyrimai, diagnozuojamos ir gydomos tinklainės, glaukomos bei vokų ligos, taikomas gydymas lazeriu, atliekamos glaukomos ir vokų operacijos bei kitos procedūros, padedančios išsaugoti ar pagerinti regėjimą.
„Kataraktos operacijos metu drumstas lęšiukas pašalinamas ir pakeičiamas skaidriu dirbtiniu intraokuliniu lęšiu. Dažniausiai taikoma fakoemulsifikacija – lęšiukas ultragarsu susmulkinamas akies viduje ir pašalinamas per mažą pjūvį. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas būna budrus, bet skausmo nejaučia. Daugeliu atvejų namo galima vykti tą pačią dieną, o regėjimas pradeda gerėti netrukus po operacijos, nors galutinis rezultatas stabilizuojasi per kelias savaites“, – sako V. Kilius.
Gydytojas teigia, jog kataraktos operacijos rezultatai šiandien yra labai geri, ypač jei nėra kitų akių ligų, pavyzdžiui, glaukomos, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ar diabeto sukeltų tinklainės pažeidimų. Todėl svarbiausia neuždelsti kreiptis į specialistus – kuo anksčiau įvertinami regėjimo pokyčiai ir nustatoma jų priežastis, tuo greičiau pacientui galima pasiūlyti tinkamą sprendimą.
