„Baltarusija yra Europos dalis kultūriškai, istoriškai ir geografiškai. Esame pasiryžę laikytis tarptautinės teisės ir norime užimti deramą vietą tarp kitų Europos tautų“, – antradienį pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kalbėdama Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitete.
„Mes nebesame opozicija. Dabar mes esame dauguma. Vyksta taiki revoliucija. Revoliucija Baltarusijoje nėra geopolitinė, ji nėra nukreipta prieš Rusiją ar už ją, prieš ES ar už ją. Tai demokratinė revoliucija. Tai tautos kova už teisę pačiai spręsti savo likimą“, – kalbėjo S. Cichanouskaja. Ji kvietė visas pasaulio šalis palaikyti šį siekį ir gerbti Baltarusijos suverenumą. „Baltarusių reikalavimas aiškus – laisvi ir demokratiniai rinkimai“, – pažymėjo kalbėtoja.
Pastarasis reikalavimas sulaukė stipraus europarlamentarų palaikymo. Kartu daugelis ragino priimti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus bei rinkimų klastojimą, taip pat persvarstyti ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, o kartu plėtoti dialogą su Rusija, kad būtų išvengta jos kišimosi.
„A. Lukašenka nebegali būti laikomas išrinktu šalies prezidentu. Tikra išrinktoji prezidentė yra S. Cichanouskaja, – pabrėžė Europos liaudies partijos atstovė Sandra Kalniete (Latvija). Jos įsitikinimu, valdžios perdavimas turi baigtis naujais demokratiniais rinkimais. EP narė taip pat ragino ES pagalbą kovai su koronaviruso pandemija teikti ne per Baltarusijos sveikatos apsaugos ministeriją, o pilietinės visuomenės kanalais.
Socialistų ir demokratų atstovas Tonino Picula (Kroatija) kvietė kuo greičiau persvarstyti ES politiką Baltarusijos atžvilgiu ir priimti naujas tikslines sankcijas, taip pat remti šalies pilietinę visuomenę ir nacionalinį dialogą. „Tikimės iš Rusijos, kad ji susilaikys nuo prievartos kurstymo“, – pridūrė kalbėtojas. Frakcijos „Atnaujinkime Europa“ atstovė Hilde Vautmans (Belgija) ragino kuo greičiau priimti ES Magnitskio aktą bei užtikrinti, kad ES parama nebūtų skiriama autoritariniams režimams. Ji taip pat ragino persvarstyti ES strategiją Baltarusijos atžvilgiu ir „kalbėtis su Rusija“.
Žaliųjų atstovas Reinhard Bütikofer (Vokietija) ragino išvengti užsienio kišimosi „iš abiejų pusių“, taip pat paskirti ypatingąjį ES pasiuntinį ryšiams su Baltarusija. Jis pagyre Lietuvą už jos paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms bei ragino ES būti pasirengusią priimti daugiau politinių pabėgėlių iš šios šalies. Europos konservatorių ir reformuotojų atstovas Jacek Saryusz-Wolski (Lenkija) kvietė ES aktyviau kovoti Rusijos kišimusi ir pritaikyti Rusijai sankcijas už tai. EP narys pabrėžė, jog „be Rusijos paramos Baltarusijos režimas neišsilaikytų“.
Tapatybės ir demokratijos frakcijos atstovo Thierry Mariani (Prancūzija) nuomone, ES teisi būdama atsargesnė dabar nei Ukrainos įvykių metu, o ES sankcijos nebus veiksmingos. Savo ruožtu Europos vieningųjų kairiųjų atstovas Manu Pineda (Ispanija) kvietė ES nesikišti į Baltarusijos vidaus reikalus ir netarnauti „Baltųjų Rūmų klikai“.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės. EP pranešėjas dėl Baltarusijos Petras Auštrevičius (Atnaujinkime Europą) ragino ES aiškiai pareikalauti naujų demokratinių rinkimų, taip pat užtikrinti, kad tikslinės sankcijos apimtų visus prisidėjusius prie žmogaus teisių pažeidimų ir rinkimų klastojimo. EP delegacijos EURONEST Parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) kvietė pareikalauti surengti naujus rinkimus, taip pat suorganizuoti tarptautinį A. Lukašenkos režimo nusikaltimų tyrimą bei parengti didelio masto ES paramos paketą demokratinei Baltarusijai. Juozas Olekas (Socialistai ir demokratai) ragino ES pripažinti Baltarusijos koordinacinę tarybą, aiškiai pareikalauti naujų rinkimų, priimti tikslines sankcijas ir paremti šalies pilietinę visuomenę.
EP informacija