Nauji mokslo metai kelia stresą ne tik pradinukams, bet ir jų tėveliams. Vienu didžiausių rūpesčių pastariesiems tampa saugios atžalų kelionės į mokyklą. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Darius Bivainis pastebi, kad atėjus rugsėjui padidėjusi automobilių koncentracija gatvėse didina nelaimių tikimybę. Dėl šios priežasties tėvams rekomenduojama iš anksto supažindinti savo atžalas su pagrindiniais saugaus eismo principais.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus eismo įvykiuose sužeistų nepilnamečių skaičius šalies keliuose nuosekliai mažėjo. Iki rugpjūčio vidurio policija užfiksavo 338 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeisti 377 nepilnamečiai. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį įvyko 330 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeistas 361 vaikas. Tuo metu šalyje žuvusių nepilnamečių skaičius per dešimtmetį sumažėjo net 90 proc. (atitinkamai 2007 metais žuvo 70 vaikų, o 2017 metais 7 vaikai).
ERGO duomenimis, rugsėjo mėnesį 38 proc. padidėja draudžiamųjų įvykių, kurių metu nukenčia nepilnamečiai. 2017 metų rugsėjo mėnesį registruoti 124 įvykiai, kurių metų nepilnamečiai nukentėjo autoįvykiuose arba patyrė kito pobūdžio traumas, bendra išmokų suma viršijo 40 tūkst. eurų.
Namų darbus atlikti turi ir tėvai
D. Bivainio teigimu, nors situacija šalyje gerėja, tačiau dėmesys vaikų saugumui kelyje ir toliau turi išlikti tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų prioritetu. Draudimo ekspertas sako, kad vaikų, dalyvaujančių eisme, saugumas daugiausia priklauso būtent nuo jų atsakingo požiūrio į eismo kultūrą. Su ja supažindinti ir priminti vaikams, kaip reikia elgtis kelyje, D. Bivainio teigimu, ypač svarbu mokslo metų pradžioje.
„Vaikų auklėjimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis pastangų bei kantrybės. Todėl norint vaiką paruošti savarankiškoms kelionėms svarbu suvokti, kad vien tik teorinių žinių perdavimo neužteks. Klaidinga vaikui taikyti draudimus, gerokai naudingiau būtų kartu su vaiku nuolat kalbėtis apie saugų elgesį kelyje, bandyti paprastai paaiškinti eismo procesus bei taip formuoti suvokimą, kodėl ir kaip elgtis yra saugu“, – pasakoja D. Bivainis.
Draudimo ekspertas tikina, kad pasiruošimas pirmoms savarankiškoms vaiko kelionėms turėtų vykti pamažu, pradedant ne tik nuo susipažinimo su kelio ženklais ar šviesoforo signalais, bet ir taisyklingu išlipimu iš automobilio ir netgi važiavimu jame. D. Bivainis sako, kad jei tik yra galimybė, vaiką išlaipinti reikėtų ne prie gatvės, o stovėjimo aikštelėje šalia mokyklos. Jei tokios galimybės nėra, vaiką išlaipinti reikėtų ant šaligatvio – toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir mokykla.
„Prieš išlydint pradinuką į mokyklą, svarbu pasirūpinti ne tik nauja kuprine ar rašymo priemonėmis, bet ir patikrinti, ar tinkamai prisegti atšvaitai ir dar kartą vaikui priminti saugaus elgesio kelyje pamokas. Prieš išleidžiant vaiką į mokyklą, siūlyčiau netgi nupiešti ar nubrėžti būsimo maršruto schemą, kurioje vaikams būtų aiškiai ir suprantamai pažymėti pagrindiniai objektai – namas, parduotuvė ir mokykla bei paryškintos vietos, kuriose reikia būti ypač atidiems“, – sako D. Bivainis.
Rekomenduoja eiti kartu ir rodyti pavyzdį
Kad vaikai būtų tinkamai paruošti įsilieti į judrų rudens eismą, Vilniaus saugaus miesto centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilmutė Butavičienė tėvams siūlo, pirmiausia, atsikratyti klaidingų įsitikinimų bei saugų elgesį rodyti savo pavyzdžiu.
„Tėvai turėtų suprasti, kad jų vaikai kitaip suvokia eismo aplinką nei jie. Todėl jie turėtų pabandyti pažvelgti į pasirinktą maršrutą vaiko akimis – juk jam viskas atrodo kitaip nei suaugusiam žmogui. Taip pat mokant vaikus saugaus eismo, ypač svarbu, kad tėvai ir visi suaugusieji rodytų tinkamą pavyzdį, nuo mažens vaikus vestų per perėjas, kad šiems neatrodytų, jog gatvę galima kirsti bet kur. Pradinukus taip pat reikia mokyti įžengti į pėsčiųjų perėją tik tada, kai automobilis sustoja, nes patys vaikai negali gerai įvertinti nuotolio nuo atlekiančių iki perėjos automobilių“, – sako V. Butavičienė.
Anot saugaus eismo specialistės, vienas esminių dalykų, kurį tėvai privalo perduoti savo vaikams, yra suvokimas, kada galima saugiai eiti per gatvę. Tam, pasak specialistės, yra skirta daugybė pėsčiųjų perėjų ir sankryžų, o jei matomumo zonoje ar arti jų nėra – reikia susirasti vietą, kur gerai matomas kelias į abi puses ir stačiu kampu eiti per kelią.
„Vaiką reikia įpratinti visada sustoti toliau nuo važiuojamos kelio dalies, supažindinti su šviesoforo signalais, jokiu būdu neskubėti, nebėgti per gatvę ir būti atidiems. Tėvai savo pavyzdžiu ne vieną kartą turėtų pamokyti vaikus elgtis saugiai tokiose situacijose, kad vaikui tai taptų įpročiu“, – tvirtina Vilniaus saugaus miesto centro atstovė.
Vaiko savarankiškumas priklauso nuo tėvų pasitikėjimo
V. Butavičienės teigimu, net jei mažieji yra atvežami iki pat mokyklos, tai dar negarantuoja, kad jie eisme yra visiškai saugūs. Todėl tėvai turėtų prisiminti, kad žemesnio nei 135 cm ūgio vaikai turi būti vežami tik specialiose jų ūgiui pritaikytose kėdutėse. Jei vaikas yra aukštesnis, jam privaloma segėti saugos diržą.
Tuo metu D. Bivainis tėvams primena, kad jei vaikui teks naudotis viešuoju transportu, jokiais būdais negalima kirsti gatvės prieš viešojo transporto priekį ar galą. Negana to, pasak draudimo eksperto, vaikai turėtų būti supažindinti su saugiausiu, o ne greičiausiu maršrutu, todėl su atžala keletą kartų derėtų pakartoti kelionę iki mokyklos ir atgal iki namų.
Visgi, specialistų teigimu, nėra vieno požymio, išduodančio, kada jau vaikas gali keliauti be tėvų priežiūros.
„Tai priklauso tiek nuo tėvų pasitikėjimo, tiek nuo paties vaiko. Jeigu eidami su vaiku pastebite, kad jis jau suvokia eismo situaciją ir tinkamai reaguoja į aplinką, tai vienas iš ženklų, kad jūsų mokymas ir pamokos juda gera linkme“, – sako D. Bivainis.
Informacija paviešinta https://www.alfa.lt/straipsnis/50322571/saugios-pradinuko-keliones-abc-i-ka-tevai-turetu-atkreipti-demesi
