Praėjusio amžiaus nepriklausomos Lietuvos šaltiniuose su nepasitenkinimo gaidele klausiama, „Už kokias nuodėmes iš Naumiesčio buvo atimtas apskrities sostinės vardas? Kodėl jis buvo suteiktas Šakiams?
Garsusis Naumiestis, kurį rusai vadino Vladislavovu, vokiečiai – Neustadtu visa savo išvaizda daug vertesnis už Šakius. Turi savo istoriją, turi keturis tūkstančius gyventojų ir mūrinius namus. Turi dvi upes: Šešupę ir Širvintą. Turi plentus. Miestelis guli prie Vokietijos sienos. O svarbiausia turi populiarų vardą zanavykuose.
Kada 1919 m. į Šakius perkėlė visas apskrities įstaigas, Naumiestis nuliūdo ir sumenkėjo.
Vokietijoje siaučiant nacių rėžimui, naumiestiečių santykiai su Širvinta pablogėjo. Vokiečiai kažkaip persimainė, pasidarė atbukę ir stačiokiški. Ir prekės Širvintoje pabrango. Anksčiau Širvintoje pirkdavo litrą tranzitinio spirito už dvi markes, dabar vokiečiai prašo jau keturių.
Žodžiu veikti Širvintoje jau nėra ką. Bet patys vokiečiai niekaip neapsieina be Naumiesčio sviesto, miltų, mėsos, cukraus. Apsukresni naumiestiečiai užsiimdavo kontrabanda – gabendavo iš Širvintos kosmetiką. Bet dabar viskas pabrango.
Didžiausia pramoga Naumiestyje yra biliardinės: jų yra dvi. Viena lankoma „piemenų“, kita – inteligentų. Vienu metu naumiestiečiai pagrąžino miestą. Turgaus aikštę apsodino medeliais.
Šalia aikštės dar Vladislavove stovėjo medinė būdelė – čia budėjo rusų žandarai ir gaudė lietuvišką spaudą. Dabar laisvoje Lietuvoje, toje pačioje būdelėje įsikūręs „Spaudos“ kioskas.
Naumiestyje stovi mažas, senas, medinis namelis. Prie namo prikalta tautiškomis spalvomis nudažyta lentelė: „Buveinę brangaus poeto Vinco Kudirkos pagerbia Tautos teatras 1919 m. X 9.“ Greta šio namelio jau baigiami statyti Kudirkos vardo dviejų aukštų pradžios mokyklos rūmai.
Gražioji lytis gausiai užplūsta Naumiestį tik per vasaros atostogas. Parvyksta čia grakščios studentės zanavykės. Atgyja tada visi pašešupiai. Skamba pakrantėse naujos dainos ir bučinių aidai. Šešupė juos neša per vokiečių reichą į Baltijos jūrą.
Dabar jau nebėra Vladislavovo. Nebėra net apskrities centro. Nei garsiųjų „karetkų“. Anei konkės į Vilkaviškį. Nebeliko Naumiesčio didybės. Tik per atlaidus ar turgadieniais dar suplaukia plentais zanavykų vežimai,“ – su nostalgija pasakojimą užbaigia apžvalgininkas.
Tomas Sušinskas
