Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą. Pasak vaistininkės, dėl to negalima kaltinti vien nepalankių nedarbingumo sąlygų – svarbų vaidmenį atlieka ir darbo kultūra.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.
„Kai kurie pacientai teigia, kad nenori imti nedarbingumo, nes ligos išmoka yra mažesnė nei atlyginimas. Kiti jaučia pareigą savo kolegoms – pavyzdžiui, teko sutikti moterį, kuri sirgo gripu ir turėjo beveik 39 laipsnių temperatūrą, tačiau nenorėjo palikti kolegės vienos, nes dirbo tik dviese. Keletą kartų teko išgirsti pacientus, sakančius, kad jų darbo niekas taip gerai ir kokybiškai atlikti negali, todėl ir tenka dirbti netgi sergant“, – komentuoja vaistininkė.
Biurų ligos ir jų plitimas
Uždaroje darbo aplinkoje virusinės infekcijos plinta itin sparčiai. Biuruose dažniausiai siaučia gripas, koronavirusas, žarnyno infekcijos ir kvėpavimo takų ligos. Šios ligos perduodamos oro-lašeliniu būdu, taip pat per bendrus paviršius, tokius kaip puodeliai, durų rankenos ar klaviatūros.
„Sezoniniai virusai, ypač šaltuoju metų laiku, gali stipriai paveikti kolektyvą. Kasdien vaistinėje sulaukiame pacientų, kuriems skiriami antivirusiniai vaistai ar net antibiotikai dėl išsivysčiusių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Dažnai žmonės skundžiasi, kad serga visas skyrius arba bent keli kolegos, taip pat dažni nusiskundimai dėl viduriavimo ar vėmimo“, – pastebi I. V. Aukštikalnienė.
Ligos plitimo trukmė priklauso nuo jos pobūdžio. Pavyzdžiui, gripo virusas plinta jau dieną prieš pasireiškiant simptomams ir gali būti užkrečiamas dar iki savaitės po jų atsiradimo. Pavojingiausias laikotarpis – pirmosios 3–5 dienos.
„Žarnyno infekcijos gali būti užkrečiamos net savaitę po simptomų išnykimo. Negydomos kvėpavimo takų infekcijos taip pat gali būti platinamos ilgą laiką, nebent gydytojas paskiria priešinfekcinius vaistus – tuomet užkrečiamumas sumažėja po 2–3 dienų“, – aiškina vaistininkė.
Grįžti į darbą rekomenduojama tik tada, kai ligos simptomai visiškai išnyksta – praėjus ne mažiau kaip 5–7 dienoms nuo susirgimo pradžios.
Kaip neiškristi iš rutinos?
Tiek sergantieji, tiek sveiki žmonės turėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Reguliarus ir taisyklingas rankų plovimas muilu bent 20 sekundžių, paviršių dezinfekavimas, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis yra būtini siekiant sumažinti virusų plitimą. Jei nėra galimybės likti namuose, verta dėvėti medicininę kaukę, kuri padeda sumažinti infekcijos sklaidą. Svarbu ją reguliariai keisti – bent kas kelias valandas arba iškart, kai ši tampa drėgna.
„Dezinfekciniai skysčiai taip pat veiksmingi, jei juose yra bent 60 proc. etilo alkoholio. Tačiau jų efektyvumas vis tiek mažesnis nei rankų plovimo su muilu. Norint išvengti užsikrėtimo, nepakanka vien vengti kontaktų – virusai plinta ir per bendrus paviršius, prie kurių lietėsi, apčiaudėjo ar apkosėjo sergantis žmogus“, – įspėja I. V. Aukštikalnienė.
Taip pat labai svarbu stiprinti organizmo atsparumą. Rekomenduojama vartoti vitaminą C, D ir cinką, taip pat žuvų taukus, kurie stiprina imunitetą ir padeda organizmui efektyviau kovoti su ligomis.
„Pastebiu, kad vis dažniau pacientai prašo preparatų su priešpieniu, shiitake grybais (valgomuoju danteniu), bičių pieneliu ar tikriniu blizgučiu (reishi grybu). Moksliniai tyrimai rodo, kad šios medžiagos gali padėti stiprinti imuninę sistemą. Tačiau be papildų būtina ir visavertė mityba, kokybiškas miegas bei fizinis aktyvumas. Žinoma, reikėtų nepamiršti laiku pasiskiepyti nuo gripo ar koronaviruso“, – vardija vaistininkė.
Ji taip pat pastebi, kad daugelis žmonių ieško „stebuklingų“ vaistų, kurie padėtų greitai grįžti į darbą.
„Dažnai girdžiu, kaip pacientai prašo tabletės, kuri išgydytų per naktį, nes kitą dieną jų laukia svarbus susitikimas. Tačiau tokios tabletės nėra. Organizmui reikia laiko ir poilsio, kad jis galėtų visiškai pasveikti. Jei žmogus grįžta į darbą per anksti, liga gali užsitęsti ar net sukelti komplikacijas. Be to, mažėja ir paties žmogaus produktyvumas, didėja klaidų tikimybė, todėl skubotas grįžimas ne visada yra naudingas“, – atkreipia dėmesį I. V. Aukštikalnienė.
Kaip sukurti sveikesnę aplinką?
Darbdaviai gali imtis įvairių prevencinių priemonių, kad sumažintų ligų protrūkių riziką biuruose.
„Investicijos į oro valytuvus, kurie naikina bakterijas ir virusus, vitaminai darbuotojams ar galimybė dirbti nuotoliniu būdu yra itin naudingos priemonės. Daugelis įmonių taip pat organizuoja darbuotojų skiepijimus nuo gripo – tai puikus būdas apsaugoti kolektyvą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Norint išvengti virusų plitimo, svarbu susirgus likti namuose ir neplatinti infekcijos, laikytis asmens higienos – reguliariai plauti rankas, naudoti dezinfekcinius skysčius, kosint ar čiaudint prisidengti alkūne ar servetėle. Taip pat reikėtų reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip stalai, durų rankenos ar klaviatūros, naudoti oro valytuvus, kurie padeda sumažinti virusų kiekį patalpose. Darbdaviai turėtų sudaryti galimybę sergantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, o kolektyvas – laiku pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, ypač sezono metu.
„Kai visi kolektyvo nariai laikosi šių principų, darbo aplinka tampa saugesnė, o ligų protrūkiai sumažėja arba jų išvengiama visiškai“, – apibendrina I. V. Aukštikalnienė.
